Vienoje rankoje televizoriaus pultelis, kitoje – išmanusis telefonas. Tokia situacija daugelio Baltijos ir Šiaurės šalių gyventojų namuose tampa vis dažnesnė. Telekomunikacijų bendrovės „TeliaSonera“ tarptautinė apklausa atskleidė, kad aštuoni iš dešimties Baltijos ir Šiaurės šalių gyventojų, žiūrėdami TV programas, tuo pačiu metu apie jas ieško įvairios informacijos. 
Vienoje rankoje televizoriaus pultelis, kitoje – išmanusis telefonas. Tokia situacija daugelio Baltijos ir Šiaurės šalių gyventojų namuose tampa vis dažnesnė. Telekomunikacijų bendrovės „TeliaSonera“ tarptautinė apklausa atskleidė, kad aštuoni iš dešimties Baltijos ir Šiaurės šalių gyventojų, žiūrėdami TV programas, tuo pačiu metu apie jas ieško įvairios informacijos. Artėjant analoginės televizijos išjungimui ir perėjimui prie skaitmeninės, Lietuvos gyventojai apie jų televizoriaus žiūrėjimo įpročius buvo apklausti naudojantis mobiliąja programėle išmaniesiems telefonams „Omnitel Trends“.
Tyrimo metu buvo apklausta maždaug 4 tūkst. įvairių šalių gyventojų. Paaiškėjo, kad, žiūrėdami televizorių, nemaža dalis žiūrovų ieško papildomos informacijos, todėl šiam tikslui po ranka dažniausiai turi išmanųjį telefoną, nešiojamąjį arba planšetinį kompiuterį. Naujosios technologijos daugelį pasyvių televizijos žiūrovų pavertė aktyviais įvairių informacinių laidų ar diskusijų dalyviais.
Lietuviai ir estai – neįtarūs žiūrovai
Lietuviai iš kitų šalių išsiskiria tuo, jog rečiausiai ieško papildomos informacijos apie transliacijos metu išgirstus daiktus ar paslaugas. Tiek lietuviai, tiek estai, leisdami laiką prie televizoriaus, dažniau ieško tiesiog išsamesnės informacijos, pavyzdžiui, apie aktorius ar sporto rezultatus. Tuo tarpu Šiaurės šalių gyventojai yra kur kas įtaresni. Apklausos duomenimis, nepatikliausiais galima būtų vadinti suomius – beveik kas trečias jų prisipažino žiūrėdamas televizorių internete tikrinantis išgirstus ir abejonių sukėlusius faktus.
Žiūrovų lūkesčiai
Apklausa parodė, kad vis daugiau žmonių televizijos programas žiūri ne tik per televizorių, bet ir išmaniuosiuose įrenginiuose. Didžioji dalis lietuvių nurodė, kad dar patogiau būtų, jei žiūrimą televizijos programą jie galėtų nepertraukiamai perkelti, pavyzdžiui, iš televizoriaus į planšetinį kompiuterį.
„Išmanieji prietaisai akivaizdžiai pakeitė mūsų televizijos žiūrėjimo įpročius – daugelis esame nebe pasyvūs žiūrovai, o smalsūs, papildomą informaciją renkantys bei išgirstus faktus tikrinantys dalyviai. Žiūrovams galimybes taip pat praplečia oficialios televizijos laidų programėlės. Vienas iš trijų apklaustųjų norėtų turėti programėlę, su kuria galėtų rasti daugiau informacijos apie jų mėgstamas televizijos laidas ar programas“, – sakė „Omnitel” viceprezidentas rinkodarai ir paslaugoms Darius Maikštėnas.
Alternatyva televizoriui
Didžioji dalis apklaustų Lietuvos gyventojų televizijos programas žiūri įprastai – per televizorių, tačiau vis daugiau žmonių renkasi ir nešiojamąjį kompiuterį ar išmanųjį telefoną*:
- Televizorius (79,9 proc.);
- Nešiojamasis kompiuteris (41,9 proc.);
- Išmanusis telefonas (23,7 proc.);
- Stacionarusis kompiuteris (20,3 proc.);
- Planšetinis kompiuteris (11,7 proc.).
*Apklausos dalyviai galėjo pasirinkti daugiau nei vieną variantą.
Įdomu, kas vaidina? Po ranka – telefonas!
Norėdami gauti papildomos informacijos, apklausoje dalyvavę Lietuvos gyventojai dažniausiai jos ieško į pagalbą pasitelkdami išmanųjį telefoną*:
- Išmanusis telefonas (63,6 proc.);
- Nešiojamasis kompiuteris (51,9 proc.);
- Stacionarus kompiuteris (21,6 proc.);
- Planšetinis kompiuteris (21 proc.);
- Televizorius (16,5 proc.);
- Knygos (3,4 proc.);
- Kitos priemonės (2,7 proc.).
*Apklausos dalyviai galėjo pasirinkti daugiau nei vieną variantą.
