„Nokia“ nuo seno užsitarnavo patikimų telefonų gamintojos vardą, tačiau nedaug kas pastebi, kad nuo 2000 iki 2006 metų kompanija tiesiog kūrė keistus telefonus vieną po kito. Kalbama, kad aukso amžių tuo metu išgyvenusi „Nokia“ eksperimentavo su telefonų modeliais ir bandė išsiaiškinti kokio iš tiesų mobiliojo telefono vartotojams reikia.
„Nokia“ nuo seno užsitarnavo patikimų telefonų gamintojos vardą, tačiau nedaug kas pastebi, kad nuo 2000 iki 2006 metų kompanija tiesiog kūrė keistus telefonus vieną po kito. Kalbama, kad aukso amžių tuo metu išgyvenusi „Nokia“ eksperimentavo su telefonų modeliais ir bandė išsiaiškinti kokio iš tiesų mobiliojo telefono vartotojams reikia.
Keistuolių paradą pradeda „Nokia 5510“ modelis, pagamintas 2001 metais šis telefonas viduje buvo tas pats nesunaikinamas „Nokia 3310“, tačiau turėjo keletą naujų savybių, papildžiusių pirmtaką. Visų pirma telefonas turėjo „Qwerty“ tipo klaviatūrą, kas tuomet jau buvo gana plačiai naudojama kitų gamintojų telefonuose, tačiau niekas šios klaviatūros nepateikė taip, kaip „Nokia“. Tokio modelio telefono klaviatūra buvo išdėstyta aplink ekraną, todėl rašant trumpąją žinutę savininkui teko naudoti abudu nykščius. Be keisto sprendimo išdėstant klaviatūrą buvo ir gana praktiškų: telefonas jau galėjo atkurti MP3 formatą, o pačiame aparate buvo įtaisytas FM imtuvas.
2003 metai prasidėjo dar vienu revoliuciniu „Nokios“ telefonu. „3650“ modelis jau turėjo spalvotą ekraną, kamerą, „Bluetooth“, atminties kortelės lizdą ir išmaniojo telefono operacinę sistemą. Viskas buvo taip, kaip turėjo atrodyti naujos kartos mobilusis telefonas, tačiau „Nokia“ ir vėl padarė eksperimentinę klaviatūrą. Mygtukai buvo išdėstyti kaip senuose laidiniuose telefonuose – apskritimu. Tik vėliau, susizgribę, kad toks išdėstymas naudotojams kelia sunkumų, „Nokia“ išleido „3660“ modelį, kuriame mygtukai vis dar buvo išdėstyti apskritimu, tačiau tradiciniu būdu.
„Nokia 3200“, kuris buvo išleistas vėliau 2003 metais, daugumos buvo pramintas bjauriausiu visų laikų telefonu. Telefono idėja buvo gana paprasta – leisti naudotojams lengvai keisti įrenginio išvaizdą ir prisitaikyti jį pagal savo stilių. Žmonės patys galėjo pasigaminti viršelį iš popieriaus, tačiau bendras vaizdas vis tiek dažniausiai atrodydavo tragiškai.
Galima sakyti, kad 2004 metais išleistas dar vienas eksperimentinis modelis „3220“ pagaliau sulaukė sėkmės. Keturios LED lemputės, įtaisytos telefono šonuose ir šviesdavusios skirtingomis spalvomis kai kas nors skambindavo arba buvo klausomasi muzikos, sulaukė populiarumo tarp jaunuolių. Keista, net tokio sprendimo naujiems telefonų modeliams „Nokia“ ateityje dagiau nebenaudojo.
Įdomi ir dar viena beprasmė, tačiau labai linksma funkcija, kuri mojuojant telefonu tamsoje leido sukurti įspūdį, jog žinutė rašoma ore.
„Nokia“ taip pat eksperimentavo ir leisdama vartotojams judinti atskiras telefono dalis. Pirmiausia atsirado „Nokia 6800“ modelis, kuris iš telefono su įprastine klaviatūrą transformuodavosi į aparatą su „Qwerty“ klaviatūra. Iš dalies čia buvo panaudotas jau minėtas „Nokia 5510“ sprendimas. Skirtumas tik toks, kad papildoma klaviatūra čia atsilenkdavo.
Vėliau, 2007 metų pradžioje, atsirado „Nokia 5700“ telefonas, kurio naudotojai jau galėjo pasigirti „Symbian“ operacine sisteme ir palyginti aukštos kokybės kamerą, kurią, kartu su klaviatūra, buvo galima sukinėti atskirai nuo ekrano.
Tiesą sakant „Nokia“ gana dažnai eksperimentavo su „Qwerty“ tipo klaviatūromis. Jų kuriami įrenginiai neretai labiau primindavo mažyčius nešiojamuosius kompiuterius, o ne mobiliuosius telefonus. „9000i“, „9110/9110i“, „9210/9210i“ ir „E90“ modeliai dėl dydžio ir išvaizdos visame pasaulyje buvo pradėti vadinti vienodai – plytomis.
„Nokia N-Gage“ 2003-aisiais tapo dar vienu bandymu išsiaiškinti vartotojų poreikius. Iš dalies tai labiau buvo ne telefonas, o žaidimų kompiuteris su skambinimo ir trumpųjų žinučių rašymo funkcija. Bėda, kad negalėdavai pradėti žaisti su šiuo įrenginiu tol, kol neįdėdavai SIM kortelės, o tai žaidimų mėgėjams visiškai nepatiko. Be to, norėdamas pakeisti žaidimą turėdavai išimti telefono bateriją, nes jie buvo įrašomi į po baterija įstatomą atminties kortelę. O skambindamas šiuo telefonu asmuo atrodydavo tikrai kvailai, nes turėdavo jį laikyti šonu, o ne priglaudęs ekraną prie ausies.
„N-Gage QD“ modelis buvo išleistas vien tam, kad pataisytų visas klaidas, kurias turėjo pirmtakas.
2003 metais „Nokia“ galėjo daryti ką panorėjusi, pinigų kompanija turėjo daugiau nei reikia, o vienintelė vieta, kur ji nesijautė lyderė, buvo Šiaurės Amerika. Taigi, minėtuoju laikotarpiu „Nokia“ pristatė dar vieną šedevrą – „7600“. Lapo formos įrenginys sunkiai priminė telefoną, tačiau sulaukė gana didelio susidomėjimo.
Po šio sekė „7380“ modelis – lazdelė su veidrodžiu ant paviršiaus. Įjungus telefoną paaiškėdavo, kad veidrodis iš tiesų yra ekranas, tačiau vis tiek sunku suvokti kad valdyti tokį telefoną būtų patogu.
Galima sakyti, kad po 2006 metų „Nokia“ nustojo eksperimentuoti ir grįžo prie praktiškesnių telefonų, tačiau tuomet pradėjo eksperimentuoti konkurentai, tokie kaip „Apple“, ir jų eksperimentus vartotojai priėmė kur kas palankiau.
