Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo kelių dalykų: televizoriaus tipo, gamintojo, kaip jūs jį naudosite ir... jūsų pakantumo.
Televizorius, kaip ir bet kuris daiktas, nėra amžinas. Tačiau priežastys, dėl kurių mes keičiame jį nauju, gali būti skirtingos. Kuomet televizorius „sudega“ – sugenda nebepataisomai, nieko nebelieka, kaip tik jį atiduoti perdirbti elektroniniam laužui ir įsigyti naują. Kur kas sunkiau atsisveikinti su senuoju ekranu būna tuomet, kai jis dar veikia, bet rodo suprastėjusios kokybės vaizdą arba tiesiog yra technologiškai pasenęs. Dilemos „palikti ar išmesti“ sprendimas priklauso ne tik nuo piniginės storio, bet ir nuo mūsų pakantumo, noro taikstytis su nekokybišku vaizdu.
Ką reiškia „tarnavimo laikas“
Visi norime, kad televizorius tarnautų mums kuo ilgiau. Tad pirkdami jį atkreipkime dėmesį į gamintojo nurodomą „tarnavimo laiką“.
Gamintojai ir vartotojai skirtingai supranta šią sąvoką. Jei mums pasako, kad televizoriaus tarnavimo laikas (angl. life time) yra „tiektai metų“, mes tikimės, kad jis veiks be gedimų nurodytą laikotarpį, o po to jį teks išmesti. Tikrovėje yra kitaip. Visų pirma, televizorius gali sugesti anksčiau. Antra, išdirbusį nurodytą metų ar valandų skaičių įrenginį galima naudoti toliau, tik tiek, kad jo rodomas vaizdas greičiausiai bus prastos kokybės. Tad išgirdę kažką giriantis, kad „mano TV veikia jau 30 metų“, paklauskite pašnekovo, kokios kokybės vaizdą jis arba ji mato ekrane.
Televizoriaus techniniame pase įrašytas „tarnavimo laikas“ dažniausiai reiškia, kad po tiek laiko ekrano šviesumas sumažėja 50 proc. Kuo mažesnis šviesumas, tuo prastesnė vaizdo kokybė. Šviesumą televizoriuje kartais galima padidinti – pakanka pakeisti jo nustatymus, bet šie pakeitimai neigiamai atsiliepia kitiems vaizdo parametrams, pavyzdžiui, sumažėja ryškumas (fokusavimas) arba dingsta spalvų natūralumas.
Jei turite kineskopinį televizorių
Kineskopiniai televizoriai gali tarnauti labai ilgai, arba, atvirkščiai, labai trumpai. Įprasta manyti, kad tokių įrenginių tarnavimo laikas yra 20 tūkstančių valandų. Žiūrint TV apie 8 valandas per dieną, tai sudaro 8–10 metų. Per tiek laiko kineskopo šviesumas sumažėja per pusę. Šviesumą televizoriuje galima padidinti, bet tuomet sumažėja vaizdo ryškumas (fokusavimas). Taip derinant įrenginį galima žiūrėti TV dar 10 metų arba 20 metų, kol kineskopas visiškai neišbluks, o vaizdas nepasidarys tamsus. Bet per tą laiką televizoriuje gali išeiti iš rikiuotės kitos dalys, pvz., perdegti elektronika.
Taigi, pagrindinė kineskopinio televizoriaus liga yra vaizdo patamsėjimas ir išblukimas. Antra bėda, kurį gali jį užklupti – tai „taškų išdegimas“. Kai labai ilgai rodomas tas pats paveiksliukas, jis gali visam laikui „įsispausti“ ekrane. Šį defektą dažnai galima išvysti parduotuvėse stovinčiuose televizoriuose, kurie visą laiką rodo tos pačios kompanijos reklamą. Jų ekranuose įsispaudžia kompanijos logotipas. Prieš keliolika metų, kai dar nebuvo didelio kanalų pasirinkimo, išdegusius ekranus buvo galima pamatyti ir namų televizoriuose, kurių savininkai žiūrėdavo tik vieną programą. Šiuo atveju ekrane įsispausdavo kanalo logotipas viršutiniame arba apatiniame kampe.
Trečia kineskopinius televizorius kamuojanti liga – elektronikos gedimai. Čia galioja taisyklė: kuo žinomesnis ir geresnę reputaciją turintis gamintojas, tuo mažesnė tikimybė, kad suges įrenginys. Sovietiniai televizoriai šioje srityje užsitarnavo laba prastą reputaciją. Tad jei turite Sovietinėje Sąjungoje gamintą kineskopinį TV ir jis dar gerai veikia, manykite, kad jums labai pasisekė.
Jei turite LCD televizorių
Silpniausia skystųjų kristalų (LCD) televizorių vieta yra apšvietimo lempos. Su laiku jos nusilpsta ir vaizdas ekrane išblunka. Naujausių modelių lempos apskaičiuotos 100 tūkstančių valandų vidutiniam darbui. Prieš 5–7 metus gamintų modelių tarnavimo laikas buvo mažesnis, apie 30–50 tūkstančių valandų. Žiūrint po 8 valandas per dieną, pirmu atveju susidaro 35 metai, o antru – 10–17 metų. Būtent tiek laiko turėtų tarnauti jūsų TV.
Senesniuose LCD televizoriuose įtaisytos fluorescencinės lempos, kurios ne tik silpsta, bet dar ir keičia spalvą. Dėl to vaizdas ekrane dažniausiai įgauna geltoną atspalvį. Naujausi LCD modeliai turi LED apšvietimą, kuris yra žymiai atsparesnis šiai ligai.
Abiejų defektų, tiek patamsėjimo, tiek ir spalvų išsiderinimo, įtaką vaizdo kokybei galima bandyti sušvelninti keičiant televizoriaus nustatymus. Deja, šios priemonės padeda tik iš dalies, senas televizorius vis tiek rodys prastesnį vaizdą nei naujas.
Skystųjų kristalų televizoriai taip pat gali „išdegti“, tačiau šis defektas pasireiškia silpniau nei kineskopiniuose TV. Taškai LCD ekrane gali ir „numirti“. Mirę arba neveikiantys taškai (angl. dead pixel) LCD ekrane ne išsijungia, kaip galima pamanyti, bet visuomet šviečia balta spalva. Dėl to jie geriau matomi tamsiame vaizde. Kuo daugiau mirusių taškų, tuo jie labiau pastebimi. Laimei, šiuolaikiniai televizoriai labai retai serga šia liga.
LCD ekranai žymiai rečiau išsiderina nei kineskopiniai televizoriai, dėl to juos reikia mažiau prižiūrėti ir derinti.
O kiek gyvuoja plazminiai ekranai?
Plazminiai televizoriai turėtų dirbti tiek pat, kiek ir LCD. Naujausi modeliai apskaičiuoti 100 tūkstančių valandų, o keliais metais senesni – dvigubai arba trigubai trumpesniam darbui. Skaičiuojant metais, pirmieji turėtų dirbti 35 metus, o antrieji – 10–17 metų.
Plazminiai televizoriai „serga“ tomis pačiomis ligomis, kaip ir LCD bei kineskopai. Kiekvienas plazminio ekrano taškas yra mažytė fluorescencinė lempa. Šie šviesos šaltiniai dirbdami „dėvisi“ ir dėl to vaizdas išblunka bei patamsėja. Plazminio TV taškai gali „išdegti“, dėl to nerekomenduojama ilgą laiką žiūrėti į tą patį vaizdą.
Ką daryti, kad TV tarnautų ilgiau?
Štai keletas patarimų, kurie padės prailgini bet kokio televizoriaus „gyvenimą“:
- Sumažinkite kiek galite ekrano šviesumą ir kontrastą. Nežiūrėkite TV su didžiausiu ryškumu. Kuo didesnis vaizdo ryškumas, tuo greičiau sensta įrenginys.
- Išjunkite TV tuo metu, kai jo nežiūrėti. Duokite jam „pailsėti“ po ilgo žiūrėjimo.
- Plazminių televizorių atveju išdidinkite vaizdą per visą ekraną. Kai kurie kanalai transliuojami 4:3 formatu, kuris užima tik dalį šiuolaikinių ekranų ploto. Neišdidinus tokio vaizdo, su laiku ekrane atsiras matomos plika akimi skirtingo šviesumo juostos.
Senos ir naujos technologijos
Nesuderinamumas su naujomis technologijomis – dar viena priežastis išmesti seną televizorių, net jei jis rodo kokybišką vaizdą. Beveik visi kineskopiniai televizoriai nepritaikyti žiūrėti plataus formato vaizdus (16:9 arba 16:10). Senesni LCD ir plazminiai TV nesugeba visu gražumu rodyti aukštos raiškos vaizdą („Full HD“). Dar keli tokių modelių trūkumai: jie nerodo 3D vaizdo, neturi tiesioginės jungties su internetu, nėra „išmanūs“, neturi USB jungties, prie kurios galima prijungti išorinius standžiuosius diskus, USB atmintines ar skaitmeninius fotoaparatus.
Anksčiau televizorių progresas nebuvo toks spartus, tad šiuo įrenginius dažniausiai keisdavo jiems nebepataisomai sugedus, norėdami didesnė ekrano arba dėl natūralaus senėjimo. Padėtis pasikeitė praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje, kuomet, televizorių gamintojams užčiuopus „aukso gyslą“, naujos TV technologijos pasipylė kaip iš gausybės rago. Šiandien įprasta, kai 5–7 metų senumo ekranas jau yra „morališkai pasenęs“ ir jį galima keisti „šviežesniu“ modeliu.