Televizijos „skaitmenizacija“ yra neišvengiamas reiškinys. Stebuklas, kad televizija taip ilgai laikosi senų technologijų, nors mes visi jau gyvename skaitmeniniame amžiuje. Telefonai, fotoaparatai, vaizdo kameros, netgi televizoriai tapo skaitmeniniais dar prieš dešimt metų. Dabar atėjo eilė ir pačiai televizijai.
Televizijos „skaitmenizacija“ yra neišvengiamas reiškinys. Stebuklas, kad televizija taip ilgai laikosi senų technologijų, nors mes visi jau gyvename skaitmeniniame amžiuje. Telefonai, fotoaparatai, vaizdo kameros, netgi televizoriai tapo skaitmeniniais dar prieš dešimt metų. Dabar atėjo eilė ir pačiai televizijai.
Kas yra skaitmeninė televizija?
Skaitmeninė televizija – tai tokia televizija, kurioje vaizdas ir garsas perduodami skaitmeniniu pavidalu. Ji veikia panašiai kaip kompiuteris, kuriame visa informacija yra užkoduota dviejų skaičių – nulio ir vieneto seka. Jei paverstumėme TV signalus šviesa ir juos smarkiai sulėtintumėme, pamatytumėme daugybę vienodų trumpų blyksnių. Tikrovėje, šie „blyksniai“ keičiasi milžinišku greičiu, per sekundę jų gali būti dešimtys ar šimtai milijardų. Kol nebuvo sukurti skaitmeniniai kodavimo būdai, informacija būdavo išsaugoma ir perduodama analoginiais būdais.
Naudojama visur
Skaitmeninė televizija dažnai klaidingai siejama tik su antenine (antžemine) televizija. Iš tiesų, skaitmenine gali būti ir kitų rūšių TV: kabelinė, palydovinė ar internetinė. Terminas „skaitmeninė“ tik nusako informacijos kodavimo, bet ne perdavimo būdą. Į mūsų namus tais pačiais laidais gali ateiti tiek analoginė, tiek ir skaitmeninė televizija, skiriasi tik signalų siuntimo ir priėmimo laido galuose aparatūra.
Daugelis iš mūsų jau naudoja skaitmeninę televiziją, to, galbūt, net nežinodami. Pavyzdžiui, „Teo“ tiekiama internetinė televizija, kurią bendrovė vadina „Interaktyvioji Gala“ yra ne kas kita, kaip skaitmeninė TV, kuri iki televizorių atkeliauja optiniais kabeliais.
Skaitmeninė televizija yra plačiai paplitusi mūsų šalyje. Remiantis rinkos tyrimų kompanijos TNS LT ir Ryšių reguliavimo tarnybos pateiktais duomenimis, Lietuvoje pirmąjį šių metų pusmetį skaitmeninę televiziją galėjo žiūrėti daugiau nei pusė namų ūkių (ne mažiau kaip 53 proc.). Populiariausia yra skaitmeninė antžeminė TV (36,6 proc. visų ūkių), tuomet skaitmeninė kabelinė TV (9,4 proc.) ir internetinė TV (7,6 proc.). Kokia dalis palydovinės televizijos abonentų žiūri „skaitmeną“, „Delfi“ duomenų neturi, tačiau jų turėtų būti gerokai mažiau nei 8,3 proc. (tiek ūkių yra įsivedę palydovinę TV).
Skaitmeninės televizijos žiūrovų gretos turėtų ženkliai ūgtelti iki šių metų pabaigos, nes spalio 29 dienų mūsų šalyje bus išjungta analoginė antžeminė TV. Didžiuma dabar pastarąją žiūrinčių šeimų (tokių yra apie 22 proc.) greičiausiai pereis prie skaitmeninės antžeminės televizijos.
Kodėl pereinama prie skaitmeninės TV?
Vertinant iš galutinio vartotojo, tai yra žiūrovo, taško, skaitmeninė televizija suteikia mums žymiai daugiau galimybių ir, su tam tikromis išlygomis, geresnę kokybę. Pagrindiniai skaitmeninės televizijos privalumai yra jos interaktyvumas ir aukštos raiškos (HD) vaizdo priėmimas. „Interaktyvumas“ reiškia, kad žiūrovas gali „bendrauti“ su televizoriumi, kitais žodžiais, valdyti transliaciją. Jis gali pasirinkti filmo kalbą, pvz., įjungti originalų įgarsinimą, uždėti subtitrus, peržiūrėti ankstesnes laidas, netgi atidėti tiesioginės transliacijos peržiūrą vėlesniam laikui. Kartu su skaitmeniniu vaizdu ir garsu gali būti perduodama ir kita informacija. Čia verta pažymėti, kad išvardintos galimybės suteikiamos tik daliai mokamą TV (kabelinę, palydovinę, internetinę, bet ne skaitmeninę antžeminę) žiūrovų.
Analoginės televizijos technologijos yra „išsikvėpusios“, dėl to ir keičiamos skaitmeniniu analogu. Vienas didžiausių analoginės TV trūkumų – ji netinka aukštos raiškos vaizdo perdavimui. HD (angl. „high definition“) vaizdas sudarytas iš kelis kartus daugiau taškų lyginant su įprastos raiškos paveiksliuku, dėl to jis yra kokybiškesnis, ryškesnis, detalesnis.
TV „skaitmenizaciją“ paskatino ir komercinės priežastys. Skaitmeninė televizija leidžia tuo pačiu informacijos kanalu perduoti žymiai daugiau duomenų. Šis privalumas ypač aktualus antžeminei TV, nes šiais laikais rasti laisvą radijo dažnių juostą (kanalą) naujai programai yra labai sunku ir brangu. Dėl to mūsų šalyje yra tiek nedaug nemokamų antžeminių analoginių TV kanalų. „Skaitmenizacija“ leidžia gerokai išplėsti kanalų kiekį. Jau dabar Lietuvoje nemokamai galima žiūrėti iki 11 lietuviškų programų. Išjungus analoginę TV, naujų programų gali dar padaugėti.
Ar tikrai kokybė geresnė?
Teigiama, kad skaitmeninės televizijos kokybė yra aukštesnė nei analoginės. „Skaitmenizuoti“ signalai yra atsparesni įvairiems perdavimo trikdžiams, todėl ryšio kanalu perduodami beveik be klaidų. Skaitmeninė TV „neserga“ tokiomis ligomis, kaip matomas vaizde „sniegas“, atspindžiai ar šešėliai, kurios kankina analoginės televizijos žiūrovus. Bet ji turi kitų bėdų – tai „subyrėjęs“ į kvadratus arba iš viso „sustingęs“ kuriam laikui vaizdas. Šie defektai atsiranda tuomet, kai signalas yra silpnas, jį trikdo stiprias elektromagnetines bangas skleidžiantys prietaisai arba tiesiog nepalankios oro sąlygos.
Skaitmeninė televizija dirba pagal principą „viskas arba nieko“. Analoginėje televizijoje esant nepalankioms transliavimui sąlygoms jūs vis tiek galite matyti ir girdėti pablogėjusį vaizdą ir garsą, tuo tarpu, skaitmeninėje TV jūs galite neišvysti nieko.
Televizijoje skaitmeninis vaizdas ir garsas papildomai yra „suspaudžiami“, kitaip dėl milžiniško duomenų kiekio jie „nepralystų“ pro informacijos perdavimo kanalus. Suspaudimo procedūra gali pabloginti transliacijos kokybę. Jos įtaka labiausiai pastebima labai greitai kintančiame vaizde, pvz., įtemptose veiksmo filmų scenose, kai ekrane atsiranda pašaliniai „kvadratėliai“ arba matyti judėjimo pėdsakas.
