Į XXI amžių palydovinė televizija įžengė aukštai iškėlusi galvą. Ji vienintelė galėjo pasiūlyti tūkstančius nemokamų kanalų ir puikią vaizdo bei garso kokybę. Šiandien kosmoso eros kūdikio blizgesys ne toks ryškus, bet jis vis dar turi ką pasiūlyti ištikimiems savo gerbėjams. Palydovinės televizijos istorija prasidėjo praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje, kuomet į kosmosą buvo iškelti pirmieji dirbtiniai Žemės palydovai. 
Į XXI amžių palydovinė televizija įžengė aukštai iškėlusi galvą. Ji vienintelė galėjo pasiūlyti tūkstančius nemokamų kanalų ir puikią vaizdo bei garso kokybę. Šiandien kosmoso eros kūdikio blizgesys ne toks ryškus, bet jis vis dar turi ką pasiūlyti ištikimiems savo gerbėjams.
Kas yra palydovinė televizija?
Tai televizija, kurioje signalai į namus ateina tiesiai iš dirbtinių Žemės palydovų. Namus su tokia TV labai lengva atpažinti pagal charakteringą bruožą – ant sienos arba stogo įtaisytą lėkštės formos anteną. Būtent per tokią lėkštę ir pagaunami iš kosmoso ateinantys TV signalai.
Palydovinės televizijos istorija prasidėjo praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje, kuomet į kosmosą buvo iškelti pirmieji dirbtiniai Žemės palydovai. Didžiausi šios srities pionieriai buvo Sovietų Sąjunga. Ši šalis pirmoji pradėjo namams skirtas palydovines transliacijas 1976 metais. Vakarų verslininkai užtruko 13 metų, kol sugalvojo, kaip išpešti iš kosminių TV technologijų naudą, ir surinko lėšas pirmajam komerciniam televizijos palydovui.
Vienas pagrindinių šios televizijos privalumų yra didžiulis nemokamų ir mokamų kanalų pasirinkimas. Lietuvoje įmanoma „pagauti“ iki 3000 įvairiausių programų. Palyginkite, standartinį kabelinės ar skaitmeninės antžeminės televizijos siūlomą paketą sudaro 40–50 kanalų.
Kaip ji veikia?
Palydovinės televizijos veikimo principas yra pakankamai paprastas. Ją sudaro antžeminės transliavimo stotys, komunikaciniai palydovai ir namuose įrengta priėmimo įranga. TV programos siunčiamos iš stočių į palydovus. Tam naudojamos didelės, 9–12 metrų skersmens parabolinės antenos. 36 tūkst. kilometrų aukštyje skrendantys palydovai priima signalą, jį apdoroja ir išsiunčia atgal į Žemę. Kad šie signalai atkeliautų iki televizoriaus, namuose įrengiamas specialios įrangos komplektas: nedidelė antena-lėkštė, konverteris ir imtuvas.
Virš Žemės skrenda tūkstančiai televizijos palydovų. Dalis jų išsidėstę aplink pusiaują ir sudaro taip vadinamą „Klarko žiedą“. Kiekvienas palydovas gali transliuoti nuo kelių dešimčių iki šimtų programų. Namuose įrengta palydovinės TV įranga dažniausiai nustatoma taip, kad priimtų vieno palydovo siunčiamus signalus, tačiau galima įsigyti ir sudėtingesnę sistemą, kuri „mato“ daug siųstuvų. Tuomet kanalų skaičius jau skaičiuojamas šimtais arba net tūkstančiais.
Kiek ji kainuoja?
Palydovinės televizijos įrengimas yra bene brangiausias lyginant su kitų tipų TV. Įrangos komplekto kainos prasideda nuo 300 litų ir gali siekti 1000 ir daugiau litų. Tiksli išlaidų suma priklauso nuo jūsų norų ir poreikių. Kuo daugiau kanalų norėsite matyti, tuo brangesnę aparatūrą teks įsigyti. Kainą kelia ir papildomos funkcijos, tokios kaip programų įrašymas į vidinę laikmeną, kelių televizorių prijungimo galimybė. Pati palydovinės televizijos įrengimo procedūra yra pakankamai sudėtinga, tad jums greičiausiai teks kviestis meistrą ir mokėti jam papildomus pinigus.
Ar yra mėnesinis mokestis?
Ir taip, ir ne. Be jokių sutarčių ir mėnesinių mokesčių galima žiūrėti šimtus nemokamų kanalų, tačiau yra keletas „bet“. Dalis šių kanalų yra arba neįdomūs, arba transliuojami retesnėmis užsienio kalbomis, pvz., arabų ar italų. Nemokamų lietuviškų kanalų yra tik keturi, iš kurių žinomesnė yra tik LTV. Be to, kokybiškos ir įdomios programos „išmėtytos“ po skirtingus palydovus, dėl to visų jų priėmimui reikia brangesnės ir sudėtingesnės aparatūros.
Minėtų trūkumų neturi mokama palydovinė televizija. Jūs užsiprenumeruojate kelių dešimčių programų paketą ir žiūrite jį per vieną palydovą. Lietuvoje yra begalė įmonių, kurios parduoda ir diegia palydovinės televizijos įrangą, tačiau iš jų tik vienintelė „Viasat“ yra programų tiekėja. Jos siūlomas kanalų paketas yra panašus į kabelinės TV – į jį įeina beveik visos lietuviškos, populiariausios rusų ir anglų kalba rodomos programos. Kainos irgi panašios – pigiausias variantas siūlomas už 29 litus per mėnesį. Kam norisi didesnės įvairovės arba nepatinka „Viasat“ monopolija mūsų šalyje, gali užsakyti bet kurį programų paketą iš užsienio tiekėjo, pvz., lenkų „Cyphra+“ arba rusų „NTV plius“.
Mokami kanalai turi dar keletą privalumų – galimybė pasirinkti kai kurių filmų kalbą, įjungti subtitrus, aukštesnė vaizdo ir garso kokybė (lyginant su nemokamais kanalais), TV gidas.
Piratavimas ir čia klesti
Anksčiau už mokamus televizijos kanalus tekdavo mokėti kur kas brangiau nei dabar. Kainas numušė padidėjusi konkurencija – pagerėjo kabelinės televizijos kokybė, atsirado mokama skaitmeninė antžeminė ir internetinė televizijos. Tačiau ir anksčiau, ir dabar palydovinių programų tiekėjai gerokai kenčia nuo piratavimo. Mokami kanalai yra užkoduoti ir jų žiūrėjimui reikia įsigyti iš tiekėjo specialią kortelę, kuri statoma į palydovinį imtuvą ar jo priedą – dekoderį. Kortelių ir kodavimo sistemų yra labai daug, bet didžioji dauguma jų yra „nulaužtos“. Tai reiškia, kad juodojoje rinkoje galima įsigyti nelegalių kortelių, kurios leidžia žiūrėti mokamų programų paketus be mėnesinio mokesčio.
Rinkos tyrimų kompanijos TNS LT duomenimis, 2012 metų pirmą pusmetį palydovinę televiziją buvo įsivedę 8,3 proc. visų šalies namų ūkių. Deja, statistikos, kokia dalis žiūrovų mato mokamas palydovines programas, nėra.
Kiti privalumai ir trūkumai
Vienas iš dažniausiai minimų palydovinės televizijos privalumų – didžiausia aprėptis. Palydovinę TV galima žiūrėti tose vietose, kurių nepasiekia net antžeminės televizijos signalai. Tiesa, Lietuvos atveju tai nėra aktualu, nes mūsų šalis yra nedidelė, tankiai gyvenama ir turi gerai išvystytą, visą teritoriją „be skylių“ dengiantį antžeminės televizijos transliavimo stočių tinklą.
Mokamos palydovinės televizijos kokybė yra labai gera. Deja, tai buvo didelis privalumas anksčiau, kol neatsirado skaitmeninė kabelinė ir internetinė TV.
Palydovinė televizija neapsaugota nuo nepalankių oro sąlygų. Ji „nemėgsta“ lietaus ir ypač krušos, nes vanduo ir ledo kristalai „gesina“ iš palydovų ateinančius signalus. Dar viena specifinė šios TV liga – interferencija su saulės skleidžiama radiacija. Dėl šio reiškinio TV palydovai vieną pavasario ir rudens savaitę, kiekvieną dieną „išsijungia“ 1–10 minučių. Tuo laiku nutrūksta ir programų transliacijos.
Įsivedant palydovinę televiziją kartais kyla keblumų su jos įrangos diegimu, ypač daugiabučiuose. Daugiausiai problemų kyla tuomet, kai visi buto langai išeina į šiaurę. Tuomet lėkštę tenka iškelti ant stogo arba tartis su kaimynais, kurie gyvena pietinėje pusėje.
Kokia jos ateitis?
Palydovinė televizija yra tikras XX amžiaus – kosmoso užkariavimų amžiaus – kūdikis. Dar prieš dešimt metų ji galėjo pasiūlyti aukščiausią kokybę, sunkiai įsivaizduojamą savo kiekiu programų asortimentą ir kitas aukštąsias TV technologijas. Ji buvo ir brangiausia iš visų televizijų. Šiandien, po 20 metų gyvavimo, ji jau neatrodo tokia žavi ir atpigo, nes susilaukė lygiavertės konkurencijos iš jaunesnių varžovių – skaitmeninės kabelinės ir internetinės televizijos. Nežiūrint to, palydovinė TV vis dar yra nepralenkiama kanalų kiekiu ir aprėptimi, tad trauktis iš rinkos artimiausiu metu tikrai neketina.
