Anteninė TV yra visų televizijų mama ir močiutė. Bet nežiūrint garbaus amžiaus ji nesiruošia trauktis nuo scenos. Nes turi galingą kozirį – žiūrovams ji yra nemokama. Kas yra anteninė televizija? Tai radijo bangomis transliuojama televizija. Ji į mūsų televizorius atkeliauja per anteną: kambarinę arba kolektyvinę. Antenos būna įvairių formų, tačiau dažniausiai jas sudaro ilgi metaliniai vamzdeliai ir pagrindas su elektroninėmis dalimis. 
Anteninė TV yra visų televizijų mama ir močiutė. Bet nežiūrint garbaus amžiaus ji nesiruošia trauktis nuo scenos. Nes turi galingą kozirį – žiūrovams ji yra nemokama.
Kas yra anteninė televizija?
Tai radijo bangomis transliuojama televizija. Ji į mūsų televizorius atkeliauja per anteną: kambarinę arba kolektyvinę. Antenos būna įvairių formų, tačiau dažniausiai jas sudaro ilgi metaliniai vamzdeliai ir pagrindas su elektroninėmis dalimis. Šie įrenginiai statomi ant televizoriaus, tvirtinami už lango prie namo sienos arba iškeliami ant stogo. Jie naudojami ne tik televizijos signalams priimti ir transliuoti.
Specialios konstrukcijos antenos užtikrina mobilųjį, tam tikros rūšies internetinį ryšius, nepamainomos radijuje ir netgi tarnauja kosmoso tyrinėjimų tikslams.
Anteninė televizija dar vadinama antžemine, nes jos signalai keliauja oru. Griežtai tariant, ji gali būti analoginė arba skaitmeninė, priklausomai nuo to, kokiu pavidalu yra transliuojami signalai, bet dažnai terminu „anteninė TV“ vadinama tik analoginė. Apie ją toliau daugiausiai ir bus šneka.
Kada ji atsirado?
Labai seniai. Televizijos istorija prasidėjo būtent nuo antenų ir signalų transliavimo oru. Pirmieji bandymai perduoti vaizdus per atstumą radijo bangomis buvo atlikti dar XIX amžiuje, o pirmoji 1928 metais Čikagoje (JAV) pradėjusi dirbti televizijos stotis buvo ne bet kokia, o anteninė.
Ar daug žmonių žiūri seną anteninę TV?
Kaip bebūtų keista, šiais interneto ir mobiliojo ryšio laikais, analoginę, antena priimamą televiziją žiūri dar pakankamai daug žmonių. Rinkos tyrimų kompanijos TNS LT duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį daugiau nei penktadalį (22 proc.) visų Lietuvos namų ūkių TV signalai pasiekdavo oru, analoginiu pavidalu. Senąją televiziją daugiausiai žiūri kaimo, mažų miestelių gyventojai arba dalis miestų daugiabučių gyventojų.
Kodėl žmonės ją vis dar žiūri?
Visų pirma dėl to, kad anteninė analoginė televizija yra nemokama. Televizorius turi bemaž visi, o antena kainuoja nebrangiai (kelias dešimtis litų) arba apskritai nekainuoja, jei sovietinės statybos daugiabučiame name yra išlikusi kolektyvinė antena. Nemažą vaidmenį turi ir paprasčiausia inercija bei naujų technologijų baimė.
Prisijungus prie antenos galima matyti ne tiek jau ir mažai kanalų. Visoje šalyje rodoma virš 10 nacionalinių ir komercinių kanalų, daugelis regionų turi vieną arba kelis nuosavus kanalus. Kai kuriose Lietuvos vietose, arčiau sienų galima „pagauti“ užsienietiškas programas, transliuojamas Lenkijos, Baltarusijos arba Latvijos nacionalinių televizijų.
O kokie trūkumai?
Pagrindinis trūkumas – tai prastesnė vaizdo ir garso kokybė lyginant su kito tipo televizijomis. Televizoriuje matomos anteninės transliacijos kokybė priklauso nuo daugelio dalykų: vietos, kurioje gyvename, antenos įrengimo ir pačios antenos kokybės, netgi oro sąlygų. Kuo toliau esame nuo transliavimo bokšto, tuo iki mūsų ateina silpnesnis TV signalas ir tuo daugiau pašalinių trikdžių („šiukšlių“) jame atsiranda. Dalinai šią problemą išsprendžia galingesnės antenos įrengimas, bet tai kainuoja papildomus pinigus.
Jei lauke lyja, arba dar blogiau, žaibuoja, televizoriuje matysime prastesnį vaizdą ir garsą. Kokybei įtakos turi netgi tai, į kurią pusę išeina kambario su televizoriumi langai daugiabučiame name. Blogiausia, kai langai „žiūri“ į priešingą pusę nei yra televizijos bokštas – tuomet be kolektyvinės antenos gauti gerą signalą yra sunku.
Beje, minėtomis „ligomis“ serga ne tik analoginė, bet ir skaitmeninė anteninė televizija, tik ne tokia stipria forma. Kitas trūkumas būdingas tik analoginei TV – tai apribojimai kanalų kiekiui ir didesnei vaizdo raiškai. Dėl nusistovėjusios pasaulyje radijo dažnių dalinimo politikos analoginė televizija negali pasiūlyti tiek daug kanalų, kiek kabelinė arba palydovinė, o analoginės technikos standartai neleidžia transliuoti aukštos raiškos (HD) vaizdų. Kitaip tariant, antžeminė analoginė TV yra išsisėmusi technologine prasme ir morališkai pasenusi. Dėl to ji ir keičiama skaitmenine.
Kokia anteninės televizijos ateitis?
Jei kalbama apie anteninę analoginę televiziją, tai labai liūdna. Šių metų spalio 29 dieną Lietuvoje ji bus išjungta. Šią dieną visi gyventojai, kurie nesuskubs pereiti prie kitos televizijos, savo ekranuose išvys „sniegą“ – paprasčiausią radijo eteryje esančio ir televizoriaus elektronikos keliamą „triukšmą“.
Tačiau anteninė televizija toli gražu nebaigs savo egzistavimo spalio pabaigoje. Liks kita, naujesnė jos dalis – skaitmeninė. Ar ji išsilaikys tiek pat metų, kiek ir analoginė? Laikas parodys.
