Technologijų pasaulyje plinta grėsmės, kurioms pagrindą suteikia spartėjantis įrenginių konvergencijos procesas. Jis apima kompiuterius, mobiliuosius telefonus, fotoaparatus, netgi spausdintuvus – visus išmaniuosius įrenginius, kurie gali tarpusavyje jungtis, interneto ar vietinio tinklo pagalba keistis duomenimis. 
Technologijų pasaulyje plinta grėsmės, kurioms pagrindą suteikia spartėjantis įrenginių konvergencijos procesas. Jis apima kompiuterius, mobiliuosius telefonus, fotoaparatus, netgi spausdintuvus – visus išmaniuosius įrenginius, kurie gali tarpusavyje jungtis, interneto ar vietinio tinklo pagalba keistis duomenimis. Ekspertai prognozuoja, jog ši tendencija stiprės ir ateinančiais metais taps viena iš didžiausių saugumo grėsmių.
„Anksčiau kalbėdami apie grėsmes naudojome vieną bendrą terminą „kompiuterinis saugumas“. Šiandien toks terminas tampa per daug nišiniu. Konvergencijos dėka technologijos perima viena kitos funkcijas ir gali sąveikauti tarpusavyje. Vartotojams dar nėra įprasta galvoti apie galimas grėsmes išmaniajame telefone, todėl tikrai sunku patikėti, jog netolimoje ateityje galės „užpulti“ ir šaldytuvas. Saugumas tampa aktualus visiems išmaniesiems įrenginiams“, – sakė Tomas Parnarauskas, ESET saugumo sprendimams Lietuvoje atstovaujančios bendrovės „NOD Baltic“ vadovas.
T. Parnarausko teigimu, galimybė įrenginiams jungtis nuotoliniu belaidžiu ryšiu iš vienos pusės labai patogi funkcija, iš kitos – vartai grėsmėms. Jei anksčiau programišiams reikėjo ieškoti kelio į kiekvieną įrenginį atskirai, dabar „darbo“ gerokai sumažėjo, nes iš vieno įrenginio galima pasiekti visus kitus.
Viena populiariausių šiandienos grėsmių – duomenų perėmimas keliant juos belaidžiu ryšiu iš vienų išmaniųjų įrenginių į kitus. Neseniai vienos JAV įstaigos spausdintuvas į viešumą nutekino klientės duomenis, skirtus įprastiniam skenavimui. Panašūs atvejai vis dažniau nutinka su įrenginiais, apie kuriuos anksčiau net negalvojome, kaip galinčius kelti grėsmę. Natūralu, negalvojame ir apie jų saugumą. Todėl jie tampa patraukliu taikiniu programišiams.
Dar vienas, ne mažiau populiarus, kibernetinio plėšikavimo taikinys – duomenų saugyklos ir programėlės. Programišiai ieško saugumo spragų, kurios leidžia stebėti bei pasinaudoti iš išmanaus įrenginio keliaujančiu informacijos srautu. Įsilaužėlių darbą palengvina ir patys vartotojai. Jie neretai prie duomenų bazių ar programėlių jungiasi naudodami vieną ir tą patį slaptažodį visiems turimiems įrenginiams – kompiuteriui, išmaniajam telefonui ar fotoaparatui.
Reikia nepamiršti ir duomenų vagysčių, kurioms naudojamos išmaniųjų įrenginių kenkėjiškos programos. Tokios programos gali lengvai migruoti iš telefono į kompiuterį ar atvirkščiai, vos tik sujungus šiuos du įrenginius.
T. Parnarausko teigimu, dažnai kibernetinių įsilaužėlių aukomis tampa vartotojai, kurie kelia duomenis prisijungę prie belaidžio interneto tinklo viešoje erdvėje. Pagrindinė priežastis yra ta, jog iš išmaniųjų įrenginių keliami duomenys nėra šifruojami, nuo šnipinėjimo programų neapsaugoti ir patys įrenginiai.
Norintiems išvengti galimų grėsmių, visų pirma reikia pasirūpinti saugumu patiems. Rekomenduojama nesiųsti svarbių duomenų per viešos prieigos belaidžio interneto tinklus, o esančius namuose – apsaugoti patikimu ir periodiškai keičiamu slaptažodžiu. Visuomet verta rinktis naujausias programėlių versijas, programinei įrangai bei naršyklei skirtus atnaujinimus. Jungiant vieną įrenginį prie kito derėtų prieš tai nuskenuoti antivirusine programa nuo galimų grėsmių, o kiekvienam įrenginiui naudoti skirtingus prisijungimo prie duomenų bazių slaptažodžius.
