Jau seniai yra galimybė bilietą nusipirkti internetu ir patiems jį atsispausdinti. Bilietų platintojai skaičiuoja, kad elektroniniai bilietai sudaro kone pusę nuperkamų bilietų. Tačiau apie dar paprastesnę galimybę – bilietų nespausdinti, o juos turėti išmaniuosiuose telefonuose ar planšetiniuose kompiuteriuose ir taip vietoje nuskenuoti brūkšninį kodą – kol kas žiūri atsargiai. 
Jau seniai yra galimybė bilietą nusipirkti internetu ir patiems jį atsispausdinti. Bilietų platintojai skaičiuoja, kad elektroniniai bilietai sudaro kone pusę nuperkamų bilietų. Tačiau apie dar paprastesnę galimybę – bilietų nespausdinti, o juos turėti išmaniuosiuose telefonuose ar planšetiniuose kompiuteriuose ir taip vietoje nuskenuoti brūkšninį kodą – kol kas žiūri atsargiai. Pasak jų, bilietų kasų ir toliau daugėja, daugelis vartotojų vis dar prisirišę prie senųjų vertybių, o kalbėti apie tokią galimybę bus galima tada, kai išplis atsiskaitymas telefonu.
Susidūrė su nesklandumais
Jau ne vienerius metus šalių oro uostuose yra galimybė atsisiųsti elektroninę įlaipinimo kortelę į savo mobiliuosius telefonus ar planšetinius kompiuterius, o oro uosto personalas nuskenuoja brūkšninį kodą. Džiugas Paršonis, Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto (KF) dėstytojas, IT specialistas teigia tokią paslaugą pirmą kartą išbandęs prieš metus. Tiesa, tąsyk oro uosto personalui įlaipinimo bilietą nuskenuoti sekėsi ne iš karto.
„Kartais būna nesuderintas jautrumas, nes skenuoja ne nuo atspindinčio, o šviečiančio paviršiaus. Jeigu skenerių jautrumas nesureguliuotas – sunkiai nuskaitomas barkodas“, – aiškino IT specialistas.
Tačiau oro uostuose tai – nebe naujovė, šia paslauga pasinaudoja didžiuliai srautai keliautojų. „Dabar visas šis reikalas kitose vietose – kino teatruose ir pan. – ankstyvoje fazėje, o išplis, kai atsiras galimybė atsiskaityti telefonu. Bet visos didžiausios kreditinių kortelių įmonės intensyviai dirba šita kryptimi – apmokėjimu, bilietų kontrole ir kitais dalykais“, – LRT.lt kalbėjo Dž. Paršonis.
Vartotojai vis dar prisirišę prie senųjų vertybių
Kaip sako Andrius Žiauberis, bilietus platinančios bendrovės „Tiketa“ gen. direktorius, vystantis technologijoms, atsirandant išmaniesiems telefonams, planšetiniams kompiuteriams, keičiasi ir vartotojų įpročiai, todėl yra galimybių atsirasti ir kitiems pardavimų kanalams. Tačiau jis sutinka su Dž. Paršoniu, kad apie mobiliuosius bilietus renginių vietose realu būtų kalbėti tada, kai atsiras galimybė atsiskaityti telefonu.
„Nesistebėčiau, jei bilietų verslas žengtų į naujų technologijų rinką, bet, iš kitos pusės, tam reikia kritinės masės. Oro uostai turi tam tikrą specifiką. Įdiegti tokias technologijas trijuose didžiuosiuose šalies oro uostuose kur kas paprasčiau nei tūkstančiuose renginių vietų. Jei kalbame tik apie bilieto patikrą, atsiranda tam tikri infrastruktūros iššūkiai“, – kalbėjo A. Žiauberis.
Tam tikra galimybė turėti mobilius bilietus esą įvesta „Siemens“ arenoje, tačiau prieš keletą metų sklandžiusias kalbas, jog tokios technologijos gali išstumti fizines kasas, neigia faktas, kad ir toliau plečiamos fizinės kasos. „Vartotojas vis dar prisirišęs prie tų senųjų vertybių, gyvo kontakto. Elektroninė prekyba ne tokiais šuoliais žygiuoja, kaip buvo prognozuota“, – pokalbį su LRT.lt tęsė A. Žiauberis.
„Bilietai yra priskiriami prie prabangos prekių, todėl nors ir yra visos salygos įsigyti elektroninius bilietus, dar yra žmonių dalis, kuri mielai renkasi popierinius. Dėl dviejų priežaščių: tie, kurie jaučiasi užtikrinčiau rankoje turėdami popierinį bilietą, ir tie, kurie nori jį padovanoti kaip ypatingą dovaną – dovanoti elektroninį bilietą vis dar yra neįprasta“, – pridūrė kitos bilietais prekiaujančios įmonės „Bilietai.lt“ Sistemų vystymo ir valdymo vadovė Eglė Švedaitė.
Pasak E. Švedaitės, svarbu ne tik turėti daug inovatyvių sprendimų, bet ir atsižvelgti į diktuojamas rinkos madas ar kliento įpročius. Jeigu įrenginys yra jaunimo, taikyti išmaniuosius esą protinga, tačiau jeigu renginys priklauso kitai tikslinei auditorijai – tai gali būti nepatrauklu. „O diegti visur skanavimo įrangą, pvz., „iPad“, net ir ten, kur tokio poreikio nėra, neekonomiška. Taikytis prie konkretaus renginio technologiškai – neergonomiška“, – kalbėjo E. Švedaitė.
