Išmanieji telefonai populiarėja greičiau, nei vartotojai išmoksta jais naudotis. Operatoriai imasi švietimo.
Bet kokia nauja vartotojiška technologija pereina tris stadijas, kol visiškai įsitvirtina kasdieniame gyvenime. Iš pradžių tai beveik eksperimentinė stadija: technologija labai brangi, jos nauda ir paskirtis nėra iki galo aiški, todėl ji naudojama tik atitinkamos srities profesionalų. Vėliau technologija subręsta, jos paskirtis tampa aiškesnė, o kaina tampa labiau įkandama didesnei daliai žmonių, kurie vadinami ankstyvaisiais vartotojais ar tiesiog entuziastais. Trečioje stadijoje technologijos kaina nukrinta tiek, kad tampa patraukli daugeliui, o ji pati ima masiškai plisti, atsiranda jai skirta plati infrastruktūra.
Šiuo metu Lietuvoje išmanieji telefonai kaip tik iš antros stadijos pereina į trečiąją: kas antras–trečias parduodamas mobilusis telefonas yra išmanusis, jų pardavimo augimas skaičiuojamas šimtais procentų. Bendrovės „Omnitel“ prezidento Antano Zabulio teigimu, su išmaniųjų telefonų poreikiu susijęs lūžis įvyko per praėjusius metus. Didelę įtaką apsisprendimui įsigyti išmanųjį telefoną šiandien daro ne tik reklama ar kita vieša informacija, bet ir draugų bei pažįstamų atsiliepimai. O vartotojai, įsigyjantys antrą ar trečią tokį įrenginį, pasak A. Zabulio, jau turi labai aiškius poreikius dėl jo dizaino, valdymo patogumo ir operacinės sistemos. Bet tie, kurie perka dar tik pirmą tokį įrenginį, nelabai žino, ką, be tradicinių funkcijų, su juo veikti.
Perka, bet nesinaudoja
Palyginti su Vakarų Europos šalimis, Lietuvoje išmaniųjų telefonų plitimo tendencijos vėluoja metus ir tam didžiausią įtaką iki šiol turėjo šalies gyventojų perkamoji galia. Šiandien išmaniųjų telefonų kainos daugeliui įkandamos – tokį telefoną galima įsigyti vos už kelis šimtus litų ar gauti nemokamai kartu su mobiliojo ryšio paslaugų planu. Tačiau susiduriama su nauja kliūtimi – vartotojų technologiniais įgūdžiais. Panašu, kad ši technologija atpigo kur kas greičiau, negu vartotojai įgudo ja naudotis.
Bendrovės „Bitė Lietuva“ užsakymu „Spinter“ atliktos apklausos duomenimis, 41 proc. išmaniųjų telefonų savininkų tik skambina ir rašo žinutes, o 60 proc. išmaniųjų telefonų savininkų Lietuvoje neturi mobiliojo interneto paslaugos. „Situacija paradoksali, – pastebi „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius Chrisas Robbinsas. – Žmonės leidžia pinigus išmaniesiems, tačiau didžiausios vertės iš jų negauna arba praleidžia valandas bandydami patys išsiaiškinti, kaip juo naudotis.“
Aktyvesniu išmaniųjų telefonų naudojimu suinteresuoti ne tik mobiliojo ryšio operatoriai, bet ir paslaugų bei programėlių kūrėjai. Pirmieji su šiais įrenginiais sieja didesnių pajamų iš duomenų srauto viltis. Antriesiems tai visiškai nauja sritis su kol kas sunkiai nusakomu plėtros potencialu.
Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, per 2011 m. paskutinį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2010 m. laikotarpiu, mobiliojo ryšio tinklu perduotų duomenų kiekis išaugo 36 proc. O rinkos tyrimų bendrovės „GfK Retail and Technology Baltic“ duomenimis, išmaniųjų telefonų pardavimas per praėjusius metus, palyginti su ankstesniais, išaugo daugiau kaip 270 proc. Tad išmaniųjų telefonų pardavimo bumas kol kas nevirto jiems skirtų paslaugų vartojimo bumu. Tai rodo ir mobiliojo ryšio bendrovių pajamos iš duomenų perdavimo, kurios per 2011-uosius sudarė vos pastebimus 6 proc. visų pajamų.
Ėmėsi švietimo
Norėdama pagelbėti vartotojams ir, aišku, populiarinti savo paslaugas „Bitė“ sugalvojo vartotojų edukacijai skirtą iniciatyvą – „Bitės“ išmaniųjų mokyklą. Jos metu balandžio ir gegužės mėnesiais į bendrovės salonus užsukę žmonės galėjo gauti patarimų apie tai, kaip pasinaudoti viena ar kita išmaniojo telefono funkcija. C. Robbinso teigimu, mokyklos idėja pasiteisino su kaupu. Po šios mėnesį trukusios iniciatyvos susidomėjimas išmaniaisiais telefonais išaugo du kartus, 50 proc. padidėjo klientų, pradėjusių naudotis mobiliuoju internetu telefone, skaičius.
Šios iniciatyvos laikotarpiu į bendrovės salonus užsukusių žmonių poreikiai nebuvo įmantrūs. Pasak C. Robbinso, dauguma ja susidomėjusių klientų iki šiol apskritai nesinaudojo internetu, todėl jiems buvo aktualu viskas: kaip susikonfigūruoti e. paštą, kaip pradėti naršyti internete, kaip atsisiųsti ir įsidiegti įvairias programėles, iš kurių orų, naujienų ar socialinio tinklo „Facebook“ programėlės buvo geidžiamiausios.
„Išmaniųjų telefonų naudojimo skatinimą vertiname kompleksiškai – vartotojams reikia parodyti, kam jiems gali būti reikalingas išmanusis telefonas, ką galima su juo nuveikti ir kaip tai padaryti. Taip, lietuviškų programėlių su Lietuvai pritaikytu turiniu dar nėra pakankamai, tačiau ši situacija per ateinančius kelerius metus turėtų sparčiai pasikeisti“, – teigia C. Robbinsas.
Kompleksiškai į situaciją nusprendė pažvelgti ir „Omnitel“, kuri gegužės viduryje pradėjo pagalbos pradedantiems išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių vartotojams iniciatyvą, pavadintą „Išmanizacijos programa“. Bendrovė atrinko įvairių tipų programėles ir iš jų sukūrė įvairių vartotojų poreikius atitinkančius paketus, kuriuos vartotojo prašymu gali įdiegti į naują įrenginį. „Iki šiol reikalingiausias ir svarbiausias programėles išmaniuosiuose telefonuose įdiegdavome prieš juos parduodami, o visai neseniai pradėjome „Išmanizacijos programą“, kai „Omnitel“ salone įsigijus naują išmanųjį įrenginį su „Android“ operacine sistema salono darbuotojai vartotojo prašymu nemokamai per kelias minutes įdiegia jame vieną specialių programėlių rinkinių, pritaikytų kliento poreikiams“, – apie iniciatyvą pasakojo A. Zabulis.
„Android“ įrenginiams bendrovė yra parengusi septynis skirtingus programėlių rinkinius, „iPhone“ telefonų savininkai parengtus programėlių rinkinius gali atsisiųsti tiesiai iš parduotuvės „AppStore“, planšetinių kompiuterių savininkams sudaryti du rinkiniai.
Šansas kūrėjams
A. Zabulio teigimu, pasaulinis išmaniųjų telefonų bumas yra šansas Lietuvos kūrėjams, kurie gali kurti ir siūlyti programas viso pasaulio vartotojams. Akivaizdu, kad dėl nepalyginamai didesnio vartotojų skaičiaus ir išmaniųjų telefonų paplitimo programų kūrimas pasauliniu mastu žada kur kas daugiau grąžos. Kelios sėkmės istorijos rodo, kad pasauliui įdomias programas pajėgūs kurti ir lietuviai.
„Omnitel“ surengtų programėlių dirbtuvių „App Camp“ metu sukurtas lietuviškas išplėstosios realybės žaidimas „Bear Care“ laimėjo geriausios metų programėlės titulą Pasauliniame mobiliųjų technologijų kongrese. Kita lietuvių sukurta programėlė vaikams „Pepi Bath“ vos per kelias dienas nuo pasirodymo buvo parsisiųsta daugiau kaip 100 tūkst. kartų, ji ypač didelio susidomėjimo sulaukė arabų šalyse.
Lietuvių kūrybiniais gebėjimais šioje srityje teko įsitikinti ir šio straipsnio autoriui, balandžio viduryje stebėjusiam mobilaus turinio sprendimų konkurso „Naujasis knygnešys 2012“ finalą. Informacinės visuomenės plėtros komiteto organizuotame konkurse varžėsi 73 programėlės telefonams ir planšetiniams kompiuteriams. Geriausiomis pripažintos programos, padedančios greitai ir patogiai spręsti kokią nors problemą ar klausimą. Įdomu tai, kad daugeliui kūrėjų idėja sukurti atitinkamą programą kilo tada, kai jie patys buvo patekę į probleminę situaciją ir norėjo, bet negalėjo pasitelkti išmaniojo telefono galimybių.
Tad jei šiuo metu lietuviškų programėlių kūrimas didžiąja dalimi yra entuziastų užsiėmimas, atsiradus pakankamai nemažai daliai vartotojų, kurie savo išmaniuosius telefonus norės naudoti ne vien skambučiams ir trumposioms žinutėms, jiems skirto naudingo turinio atsiras savaime.