Patiklių žmonių ieškantys prekeiviai rado naują nišą. Jie siūlo įsigyti lipdukų, kurie esą mažina mobiliųjų telefonų skleidžiamą elektromagnetinę spinduliuotę.
Šių „antiradiaciniais“ arba „elektromagnetinių spindulių neutralizatoriais“ vadinamų lipdukų aprašymuose nurodoma, kad jie sugeria elektromagnetines radiacijos bangas ir telefonų skleidžiamą spinduliuotę sumažina daugiau nei 90 proc. Dėl to esą pagerėja savijauta, dingsta skausmai, žmogus gali kalbėti mobiliuoju telefonu neribotą laiką.
Patiklių žmonių ieškantys prekeiviai rado naują nišą. Jie siūlo įsigyti lipdukų, kurie esą mažina mobiliųjų telefonų skleidžiamą elektromagnetinę spinduliuotę. Šių „antiradiaciniais“ arba „elektromagnetinių spindulių neutralizatoriais“ vadinamų lipdukų aprašymuose nurodoma, kad jie sugeria elektromagnetines radiacijos bangas ir telefonų skleidžiamą spinduliuotę sumažina daugiau nei 90 proc. Dėl to esą pagerėja savijauta, dingsta skausmai, žmogus gali kalbėti mobiliuoju telefonu neribotą laiką.
Kai kurie gamintojai prigalvojo dar daugiau, pavyzdžiui, kad lipdukai padidina baterijos talpą, pagreitinamas jos įkrovimas, sumažėja telefono kaitimas (o tai dar ir mažina visuotinį atšilimą!) ir t. t.
Gedimino Gasiulio/15min.lt nuotr. / Tyrimai „Akustinių tyrimų centro“ laboratorijoje parodė, kad ant telefono baterijos užklijuotas „antiradiacinis“ lipdukas – nieko vertas.
Bandymai laboratorijoje
Ar tikrai 9–40 Lt kainuojantys niekučiai tokie visagaliai? Pabandėme tai išsiaiškinti ir su Lietuvos skeptikų draugijos pirmininku Ruslanu Ditkevičiumi nuvykome į „Akustinių tyrimų centro“ laboratoriją Vilniuje atlikti bandymų.
Laboratorijos specialistai, naudodami elektromagnetinio lauko matuoklį, tikrino R. Ditkevičiaus telefono „Nokia 3110c“ skleidžiamo elektromagnetinio lauko maksimalų energijos srauto tankį be lipdukų ir su jais. Kiekvienu atveju atlikta 10 bandymų skambinant į telefoną (signalo priėmimo metu įrenginio elektromagnetinė spinduliuotė pakyla maksimaliai) ir išvestas rezultatų vidurkis.
Be lipduko šalia telefono skambinimo metu užfiksuotas maksimalus energijos srauto tankis siekė 7,3 mikrovato į kvadratinį centimetrą (µW/cm2). Spinduliuotę turintis sumažinti lipdukas „Mažius“, užklijuotas ant telefono baterijos teigiamo poliaus (taip nurodoma instrukcijose), naudos nedavė – energijos srauto tankis siekė 8,2 µW/cm2. Užklijavus jį ant neigiamo baterijos poliaus (gal ką supainiojome?) vidutinis rezultatas dar padidėjo – 9,4 µW/cm2.
Situacijos nekeitė ir kiti lipdukai. Ant telefono užklijavus „Safe Sticker“ spinduliuotė siekė 8,7 µW/cm2, poveikio neturėjo ir panašios paskirties lipdukas „Safe Star“ (9 µW/cm2).
Mulkina žmones
Tokie bandymų rezultatai nenustebino nei laboratorijos specialistų, nei Skeptikų draugijos pirmininko.
„Mūsų nuomone, tyrimas nenustatė jokio antiradiacinio lipdukų poveikio. Mes sieksime ne tik susigrąžinti išleistus pinigus, bet ir apsaugoti vartotojus. Tikimės, kad valstybės institucijos uždraus prekybą šiais lipdukais arba uždraus reklamuoti juos kaip apsaugančius nuo radiacijos“, – kalbėjo R. Ditkevičius.
Tačiau kodėl šių lipdukų prekeiviai, naudodami savus įrenginius, sugeba pademonstruoti, kad spinduliuotė sumažėjo? Atsakymas paprastas: jie tikrina konkretaus taško (o ne aplinkos) elektromagnetinį lauką. Jei matavimo zoną uždengia lipdukas, kuris blokuoja, sugeria ar atspindi elektromagnetinius spindulius, bus rodomi niekiniai rezultatai.
Trukdytų telefono darbui
Žinomas radiofizikas, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto doc. Algimantas Kežionis teigia, kad net jei šie lipdukai sugertų elektromagnetinius spindulius, jie tik pablogintų situaciją. Ir tikrai nepailgintų baterijos darbo.
„Joks lipdukas tikrai nesumažina telefono spinduliuotės. Mobiliojo telefono siųstuvo galingumą nustato mobiliojo ryšio tinklas: jei tinklui priimamo signalo per daug, jis „liepia“ telefonui susilpninti mikrobangas (kad kitiems telefonams mažiau trukdytų), jei per maža – „liepia“ sustiprinti. Tad jeigu koks nors mistinis lipdukas sugertų mikrobangas, signalas susilpnėtų ir mobiliojo ryšio tinklas tuoj pat „lieptų“ bangas sustiprinti. Taigi efektas būtų niekinis“, – aiškino A. Kežionis.
Pančiai prekeiviams
Tokių lipdukų nusipirkę ir jų kokybe nepatenkinti žmonės gali bandyti grąžinti prekes ir atgauti sumokėtus pinigus. „Tokiu atveju reikėtų kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją dėl prekės kokybės patikrinimo“, – sakė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vedėja Milda Deimantė.
Uždrausti prekybos šiais lipdukais neįmanoma. Vienintelis dalykas, ko galima imtis pastebėjus klaidinančią informaciją, – kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl jos pašalinimo ar patikslinimo.
Ši institucija anksčiau jau buvo sulaukusi kreipimosi dėl klaidinančių teiginių, kuriais reklamuojami lipdukai „Safe Sticker“ ir „Safe Star“. Jais prekiaujanti bendrovė „Komeksimas“ nesugebėjo pateikti sertifikuotose laboratorijose atliktų tyrimų. Todėl jai teko pašalinti melagingus teiginius – šiuo metu produktų aprašymuose jokios magiškos galios nebeminimos.
Tikinčiųjų – tūkstančiai
Lipdukais „Mažius“, kurie internete reklamuojami kaip mažinantys spinduliuotę, prekiaujančios bendrovės „Gangas“ vadovas Laimutis Kumetis sakė, kad prekyba sekasi puikiai – lipdukų parduota tūkstančiai. Jų veiksmingumą esą įrodo gamintojo pateikiami dokumentai, tai patikrinti leidžia ir gamintojo įranga.
Paklausus, kodėl laboratorijoje atlikti tyrimai rodo ką kitą, L. Kumetis aiškino, kad kiekvienas gali tikėti kuo panorėjęs: „Jūs turite savo nuomonę, aš savo. Jūs turite savo dokumentus, mes savo. Žinote, čia visi teisūs. Jei jūs sakote, kad neveikia – tebūnie. Man dėl to galvos neskaudės. Man jis veikia. Jei kažkam neveikia, jis jo nenaudoja. Patys žmonės renkasi. Mūsų tikslas nėra apgauti. Jei mes tuo netikėtumėme, jis net nebūtų rinkoje pasirodęs.“
Jis patikino, kad lipdukų veiksmingumu netikintys žmonės gali atgauti už juos sumokėtus pinigus, jei grąžins nesugadintas prekes.
Spinduliuotės žala neįrodyta
Komentuoja fizikas A.Kežionis: „Mobilieji telefonai, kaip ir daugelis kitų ryšio priemonių (TV siųstuvai, „Wi-Fi“, „Bluetooth“ įrengimai) spinduliuoja elektromagnetines bangas, vadinamas mikrobangomis. Mikrobangas maistui šildyti naudoja ir mikrobangų krosnelė, tik pastaruoju atveju tos bangos yra „uždarytos“ mažame tūryje ir iki keliasdešimt tūkstančių kartų stipresnės, negu skleidžiamos mobiliojo telefono.
Mikrobangos priskiriamos vadinamajai nejonizuojančiai spinduliuotei. Silpna nejonizuojanti spinduliuotė nesukelia jokio pastebimo blogo poveikio biologiniams objektams.
Ar mikrobangos kenkia, ar nekenkia sveikatai, priklauso tik nuo jų intensyvumo. Stiprios mikrobangos be jokių abejonių kenkia.
Pasaulinė sveikatos organizacija mobiliųjų telefonų skleidžiamą spinduliuotę apibūdina kaip „galimai žalingą“. Tai reiškia, kad mobiliųjų telefonų skleidžiamos mikrobangos nėra pakankamai intensyvios, kad būtų įrodytas jų žalingumas, bet įrodyti, kad jų spinduliuotė nekenkia, taip pat kol kas negalima.
Tokioje situacijoje paprastam žmogui protingiausia naudotis principu: „kas per daug, tas nesveika“. Dėl visa ko, geriau nekalbėti telefonu metalinėje lifto kabinoje, geriau ilgai nešnekėti tolimame miške grybaujant, kadangi tokiais atvejais telefonas spinduliuoja stipriausias mikrobangas.“
Pabaigai siūlome pasižiūrėti, kaip keičiasi telefono spinduliuotė uždengus jį folija:
