Keliose Vilniaus mokyklose atliktas tyrimas dėl vyresnių klasių mokinių naudojimosi mobiliuoju telefonu įpročių bei galimų mobiliųjų telefonų sąsajų su mokinių sveikata, atskleidė, kad 13,48 proc. vaikų jaučia nerimą, jei neturi su savimi mobiliojo ryšio telefono, dar 54,97 proc. apklaustųjų kartais jaučiasi nesaugūs.
Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad galima įžvelgti sąsajas tarp dažno naudojimosi mobiliuoju telefonu ir galvos skausmų, rytinio nuovargio bei dilgčiojimo ausyse, tačiau toks ryšys nenustatytas tarp mobiliojo ryšio telefono ir atminties susilpnėjimo bei išsiblaškymo.
Aistringesnės mobiliųjų telefonų vartotojos – merginos
Nors įvairių tyrimų, ieškančių sąsajų tarp mobiliųjų telefonų ir vaikų sveikatos rezultatai prieštaringi, įvairių šalių mokslininkų teigimu, vaikai ir paaugliai gali būti jautresni radijo dažnio bangoms nei suaugę žmonės, todėl jų naudojimosi mobiliaisiais telefonais įpročiams turėtų būti skiriamas ypač didelis dėmesys. Beje, Švedijos mokslininkų atliktas tyrimas, kurio metu buvo tiriami 14–16 metų paaugliai, nustatė teigiamą koreliaciją tarp mobiliojo telefono naudojimo intensyvumo ir sveikatai žalingų veiksnių: rūkymo, alkoholio bei narkotikų vartojimo.
Kaip parodė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto mokslininkų tyrimas, mobilaus telefono neturėjo vos 0,67 proc. 11–12 klasių mokinių. 67,87 proc. apklaustųjų turėjo vieną telefoną, o 31,46 proc. – daugiau nei vieną mobilųjį telefoną. Didžioji dalis respondentų pirmąjį mobilųjį telefoną įsigijo 5-oje klasėje. Mokinių, turėjusių telefoną dar prieš pradedant lankyti mokyklą, buvo tik 1,2 proc.
Tyrimo duomenimis, apie 46 proc. mokinių telefonus naudoja trumposioms žinutėms siųsti, o 26 proc. – pokalbiams ir trumposioms žinutėms. Merginų, nurodžiusių trumpųjų žinučių funkciją, buvo daugiau (52,73 proc.) nei vaikinų (39,63 proc.). Merginos per parą išsiunčia daugiau trumpųjų žinučių nei vaikinai (atitinkamai 46,45 proc. ir 28,99 proc.). Tuo tarpu mobiliuoju telefonu muziką ir radiją klausančių vaikinų yra daugiau (10,11 proc.) nei merginų (4,64 proc.). Net 42,47 proc. respondentų (26,78 proc. merginų ir 15,69 proc. vaikinų) mobiliuoju telefonu naudojasi, kai pasijaučia vieniši ir nesantys draugų rate.
„Mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad trumpa pokalbių mobiliuoju telefonu (iki 10 min.) trukmė per parą būdingesnė vaikinams (54,79 proc.) nei merginoms (35,79 proc.). Tačiau pokalbių nuo 20 iki 40 min. trukmė per parą buvo labiau populiari tarp merginų (21,86 proc.) nei tarp vaikinų (11,44 proc.). Kalbančiųjų daugiau nei 40 min. per parą taip pat buvo daugiau merginų (16,94 proc.) nei vaikinų (7,71 proc.).
Tai gali būti susiję su vaikinų ir merginų būdo bruožų ypatumais, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad moterys kasdienėje aplinkoje vartoja daugiau žodžių, tačiau teigti, kad moterys kalbesnės nei vyrai, nėra mokslinio pagrindo“, – Higienos instituto leidinyje „Visuomenės sveikata“ teigia tyrimo apžvalgos autoriai Vitalijus Gurskas, Genė Šurkienė, Andrius Kavaliūnas ir Rita Sketerskienė.
Nesinaudodami mobiliuoju telefonu negalėtų gyventi 43,54 proc. mokinių, iš jų 34,98 proc. visada laisvalaikio metu naudojasi mobiliuoju telefonu.
Mokslinės literatūros šaltiniuose pažymima, kad kuo toliau nuo kalbančiojo galvos yra atitraukiama mobilaus telefono antena, tuo jo spinduliavimas būna silpnesnis, tačiau laisvų rankų įranga naudojosi tik 19,27 proc. mūsų apklaustųjų.
Laisvų rankų įrangos naudojimas labiau paplitęs tarp merginų (21,86 proc.) nei vaikinų (16,76 proc.). Didžioji dalis respondentų (81 proc.) mobilųjį telefoną nešiojasi drabužių kišenėje (93,09 proc. vaikinų ir 68,58 proc. merginų). Tai, kad mobilųjį telefoną nešioja kuprinėje, dažniau nurodė merginos (34,15 proc.) nei vaikinai (7,71 proc.).
Dilgčiojimą ausyje kalbėdami mobiliuoju telefonu jaučia 21,56 proc. mokinių
57 proc. apklaustųjų savo sveikatą vertino kaip gerą. Tarp merginų tokių buvo 66,12 proc., tarp vaikinų – 48,14 proc.
Aiškinantis galimas naudojimosi mobiliuoju telefonu sąsajas su dažnais galvos skausmais, nustatyta, kad dažni galvos skausmai gali būti susiję su mobiliojo telefono naudojimosi trukme. 33,7 proc. apklaustų respondentų mano, kad jų galvos skausmų priežastis gali būti mobilusis telefonas. Iš 15,5 proc. respondentų, kurie galvos skausmus patiria 2–3 kartus per savaitę, 52,17 proc. mobiliuoju telefonu naudojasi 7–9 metus.
„Mūsų tyrime ieškota sąsajų tarp rytinio nuovargio ir naudojimosi mobiliuoju telefonu intensyvumo. Tyrimo rezultatai rodo, kad ryte jaučiamas nuovargis gali būti susijęs su naudojimosi mobiliuoju telefonu trukme. Iš 118 (15,9 proc.) respondentų nuolat rytais jaučiančių nuovargį, 46,61 proc. naudojosi mobiliuoju telefonu 7–9 metus. Kartais nuovargį rytais jaučia 69,27 proc. apklaustųjų, iš jų didžioji dalis (46,89 proc.) per parą prakalba iki 10 min.“, – teigiama apžvalgoje.
Tuo tarpu statistiškai reikšmingo ryšio tyrėjai nenustatė nei tarp atminties susilpnėjimo ir naudojimosi mobiliuoju telefonu trukmės, nei prakalbamų minučių skaičiaus, nei per parą išsiunčiamų trumpųjų žinučių kiekio. Labai dažnai atminties susilpnėjimu skundėsi tik 8,22 proc. apklaustųjų, iš kurių daugiau nei trečdalis (39,34 proc.) naudojosi mobiliuoju telefonu 7–9 metus.
Tačiau tyrimo rezultatai rodo, kad dilgčiojimas ausyje susijęs su prakalbamų per parą minučių skaičiumi. Dilgčiojimą ausyje, kalbėdami mobiliuoju telefonu, kartais jaučia 21,56 proc. respondentų, iš kurių didžioji dalis (48 proc.) per parą prakalba iki 10 min. 15,9 proc. respondentų kartais jaučia bendrą diskomfortą, iš jų 52,54 proc. kartais jaučia ir dilgčiojimą ausyje, 55,93 proc. – šilumą ausyje pokalbio metu.
„Mūsų tyrimo duomenimis, prakalbamų minučių per parą trukmė turi sąsajų su mokinių neramiu miegu. 16,58 proc. mokinių naktimis miega neramiai, iš jų 20,33 proc. per parą prakalba daugiau nei 40 min.“, – teigė tyrėjai.
Tyrimo metu mokiniai buvo klausiami, ar nerimauja dėl savo sveikatos, kurią gali paveikti mobilieji telefonai. Teigiamai atsakė daugiau nei pusė mokinių – 54,18 proc., iš jų 12,69 proc. mobiliuoju telefonu per parą prakalba daugiau nei 40 min. Tiesa, labai dažnai dėl savo sveikatos, kurią gali paveikti mobilieji telefonai, nerimauja tik 6,33 proc. mokinių, iš jų 46,81 proc. mobiliuoju telefonu naudojasi 4–6 metus, o 44,68 proc. per parą išsiunčia daugiau nei 50 trumpųjų žinučių.
Tyrimo duomenimis, tarp mokinių gebėjimo susikaupti ir mobiliojo telefono naudojimosi intensyvumo statistiškai reikšmingo ryšio nustatyti nepavyko. 44,61 proc. respondentų nurodė, kad jiems yra sunku susikaupti. Iš jų 47,73 proc. mobiliuoju telefonu naudojasi 7–9 metus.