Tikriausiai neatsiras daug tokių, kurie nesirūpina kompiuterių apsauga nuo virusų. Na, jei juose neįdiegia gerai įvertintos mokamos antivirusinės sistemos, tuomet susiranda bent jau nemokamą alternatyvą. Tuo tarpu išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių vartotojams saugumo klausimas dažnai yra vis dar „terra incognita“.
Tikriausiai neatsiras daug tokių, kurie nesirūpina kompiuterių apsauga nuo virusų. Na, jei juose neįdiegia gerai įvertintos mokamos antivirusinės sistemos, tuomet susiranda bent jau nemokamą alternatyvą. Tuo tarpu išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių vartotojams saugumo klausimas dažnai yra vis dar „terra incognita“.
Vokiečių skaitmeninio saugumo kompanija „G Data“ dar sausį pranešė, kad šiemet atsiras daugiau nei 2,5 mln. naujų virusų, kurių taikiklyje bus mobiliųjų prietaisų platformai priklausantys įrenginiai. Bendrovės saugumo specialisto Eddy Willems teigimu, 2012-ieji bus mobiliosios bankininkystės Trojos arklių metai. Be to, eksperto manymu, šiais metais vyksiantys tokie renginiai kaip JAV prezidento rinkimai, Londono olimpinės žaidynės ar Europos futbolo čempionatas taps puikia priedanga piktadariams, kurie daugiausiai dėmesio skirs populiariausių mobiliųjų operacinių sistemų „Android“ ir „iOS“ atakoms.
ESET saugumo sprendimams Lietuvoje atstovaujančios bendrovės „NOD Baltic” vadovas Tomas Parnarauskas taip pat pritaria teiginiui, kad mobilieji įrenginiai susiduria su vis didesniu pavojumi.
„Jiems tampant mini kompiuteriais su operacine sistema, kenkėjiškų programų kūrėjai randa naują nišą savo piktiems kėslams. Tendencijos aiškios – vis daugiau žmonių renkasi išmaniuosius telefonus. Iš viso pasaulyje dabar yra maždaug penki milijardai mobiliųjų įrenginių, iš kurių kas ketvirtas yra išmanusis telefonas – turi galimybę prisijungti prie interneto ir yra naudojamas tikrinti e. paštą, socialinius tinklus ir net atlikti e. bankininkystės operacijas. Didžiausią rinkos dalį – 43 proc. – užima „Android“ operacinė sistema, tad ji yra mėgstamiausia piktųjų programišių“, – mobiliesiems įrenginiams kylančių pavojų tendencijas atskleidė saugumo specialistas iš Lietuvos.
Šiame paveikslėlyje pavaizduota kenkėjiškų kodų evoliuciją „Android“ platformoje. Jame akivaizdžiai matoma, kaip sparčiai daugėja įvairių grėsmių.
Šis ESET atliktas kenkėjų tyrimas buvo pradėtas 2010 m rugpjūtį, kada pasirodė pirmasis Trojos arklys „FakePlayer“, skirtas „Android“ OS, ir baigtas 2011 m. spalį.
„Įdomiausia, kad 65 proc. kenkėjų pasirodė per paskutinius penkis tyrimo mėnesius. Ne išimtis bus ir šie metai – kenkėjų daugės“, – tikino „NOD Baltic“ atstovas.
„Android“ operacinei sistemai grasinančius kenkėjus galima suskirstyti taip:
- 30 proc. buvo galima atsisiųsti iš programėlių talpyklos ir parduotuvės „Android Market“;
- 37 proc. yra SMS Trojos arkliai;
- 60 proc. turi „botnet“ funkcijas, vadinasi gali sukurti prieigą prie įrenginio nuotolinio valdymo.
Pavojingiausi kenkėjai mobiliesiems prietaisams, pasak Tomo Parnarausko, yra panašūs kaip ir kompiuteriams: virusai, šnipinėjimo programėlės, Trojos arkliai, ir kitos įvairios programėlės, kurios skambina ar siunčia trumpąsias SMS žinutes padidinto tarifo numeriais ir taip pridaro didelių finansinių nuostolių, kurie išaiškėja gavus mobiliojo ryšio operatoriaus sąskaitas.
„Vis dėlto kenkėjai, leidžiantys programišiams manipuliuoti įrenginiu, pasisavinti jame saugomus duomenis, manau, yra pavojingiausi“, – tvirtino Tomas.
Jo teigimu vieno, saugiausio prietaiso nėra, nes viskas priklauso nuo vartotojo įpročių. Sumanus vartotojas, atsargiai naudodamasis paprastu planšetiniu kompiuteriu ar išmaniuoju telefonu, gali būti daug saugesnis už neatsargų vartotoją, kuris naudojasi saugiu įrenginiu.
„Patarimas vienas – nepasikliauti vien įrenginio gamintojo teikiama apsauga, bet rinktis papildomus apsaugos sprendimus ir, žinoma, atsakingai naudotis įrenginiu“, – aiškino „NOD Baltic“ vadovas.
Žinoma, būtų keista jei jis tvirtintų kitaip. Juk reikia rūpintis platinamu produktu. Tačiau labai norint, galima e. pavojų išvengti ir neperkant antivirusinės programinės įrangos. Tam tereikia su mobiliaisiais įrenginiais elgtis kaip ir su kompiuteriu: laiku diegti programinius atnaujinimus („Java“, „Flash“ ir kt.) bei vengti abejotinos reputacijos programėlių.
Jei naudojate mobilųjį įrenginį socialinių tinklų naršymui ar e. pašto tikrinimui, galima apsaugoti savo prisijungimo prieigą. Pavyzdžiui, „Facebook“ gali įspėti vartotoją, jei kažkas bando prisijungti jo vardu iš nežinomo įrenginio.
Aišku, nereikėtų mobiliuose įrenginiuose saugoti itin slaptos informacijos: e. bankininkystės slaptažodžių, įvairių asmens identifikavimo, namų signalizacijos ir panašių kodus.
Tam, kad miegotumėt ramiai, patartina tiesiog padaryti išmaniajame telefone ar kitame mobiliajame įrenginyje esančios informacijos atsarginę kopija. Pavyzdžiui, su „Druva“. Juk niekas nėra apsaugotas nuo telefono pametimo ar vagystės, nekalbant jau apie techninius gedimus.
Kartais gali praversti ir neatstatomo trynimo įrankis. Juo patartina pasinaudoti keičiant išmanųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį. Ypač tada, kai baiminamasi, jog senajame įrenginyje liks svarbūs duomenys. Tokiu atveju gali padėti, pavyzdžiui, „Blancco“.
Antivirusinės programinės įrangos skirtos mobiliesiems prietaisams pasirinkimas vis auga. Jos spektras yra platus ir gali patenkinti net išrankiausius vartotojus.
Vieną iš daugelio geriausių antivirusinių programų mobiliesiems įrenginiams 2012 m. sąrašų rasite čia.
O jei nesate nusiteikę mokėti už tokią programinę įrangą, tuomet apsilankykite savo prietaiso aplikacijų parduotuvėje – ten tikrai turėtumėte rasti alternatyvų.
Kadangi labiausiai nerimauti turėtų „Android“ naudotojai, jiems paiešką gali palengvinti geriausių nemokamų antivirusinių programų, skirtų šiai sistemai, sąrašas.
