Ar jau metas įdiegti antivirusinę į išmanųjį telefoną?

Išmanieji telefonai naudoja pažangias operacines sistemas. Šios sistemos primena kompiuteriuose naudojamas programines aplinkas, tad, lygiai taip pat kaip asmeninių kompiuterių operacinės sistemos, „Android“, „Symbian“ ar RIM sistemos saugumas yra pažeidžiamas.

Apeiti apsaugas ir pasiekti duomenis telefone galima sukūrus piktybinę programą, dar kitaip vadinamą virusą. Šios programos gali būti įvairiausio plauko. Vienos gali siekti sugadinti prietaisą, kitos – pavogti duomenis, trečios leidžia valdyti prietaisus nuotoliniu būdu.

Kompiuteriai nuo tokių programų apsaugomi antivirusinėmis programomis. Antivirusinės programos tapo neatsiejama „Windows“ sistemos kasdienybe. Telefonuose antivirusines programas naudoja vienetai, nes apie virusų žalą telefonams kalbama labai mažai – ir ne be reikalo.

Visų pirma, telefone saugomi ne ką mažiau svarbūs duomenys nei kompiuteryje. Čia saugoma kontaktų informacija, stebint telefoną galima sužinoti su kuo dažniausiai bendraujama kiekvieną dieną. Galima pavogti nuotraukas, sužinoti tam tikrų susitikimų vietą ir laiką – išmaniaisiais telefonais daroma bemaž viskas, tad viskas gali patekti į programišių rankas per minėtas piktybines programas.

Tokių programų išmaniesiems telefonams sparčiai gausėja. „Internet Storm Center“ grupės duomenimis, virusų, skirtu „Android“ operacinei sistemai pernai per pirmąjį metų ketvirti skaičius išaugo dvigubai negu tuo pat metu 2009 metais. Jie taip pat atliko tyrimą, kurio metu buvo apklausta 520 žmonių.

Tyrimo rezultatai parodė, jog savo telefonus su antivirusinėmis programomis tikrina 15,3 proc. apklaustųjų. Iš jų, 18,1 proc. randa piktybinių programų. Tai nėra labai didelis skaičius, tačiau reikia nepamiršti, jog net 84,6 proc. apklaustųjų net neieško virusų savo telefonuose, tad kiek iš tiesų virusai yra išsikeroję tarp išmaniųjų telefonų – šiuo metu nežinia.

„Android“ tapo virusų telefonams „laboratorija“

Į viešumą iškyla tik pavieniai atvejai, susilaukiantys didelio atgarsio. Vienas jų, Kinijoje paplitęs virusas „Geinimi“. Trojos tipo „Android“ virusas buvo užfiksuotas gruodžio pabaigoje pernai ir šiuo metu laikomas pažangiausiu visų laikų „Android“ virusu.

„Geinimi“ virusas taikėsi į didelį kiekį asmeninių duomenų telefone ir siųsdavo juos į nuotolinį serverį, tai buvo pirmoji „Android“ piktybinė programa veikusi „Bot-net“ tinklų pagrindu. Kartą įdiegta programa galėjo leisti kitam asmeniui perimti telefono valdymą.

Virusas į telefonus patekdavo prisegtas prie pakeistų žinomų programų paketų, dažniausiai tai buvo žaidimai, platinami trečiųjų šalių Kinijos programėlių parduotuvėse – ne „Android Market“. Įdiegiant paveiktas programas, buvo prašoma didesnio kiekio leidimų, nei paprastai. Kadangi daugelis vartotojų neatkreipia dėmesio, kokius leidimus jie suteikia įdiegiamoms programos, „Genimi“ lengvai patekdavo į telefoną.

Iš telefono ši programa nusiųsdavo buvimo vietos duomenis, prietaiso identifikacijos duomenis (IMEI ir IMSI), ragindavo vartotoją įdiegti kitas programas, ragindavo ištrinti tam tikras programas. Programa net išsiųsdavo visų įdiegtų programų duomenis į nuotolinį serverį.

Tokio tipo programos sistemoje, kuri nėra tinkamai apsaugota, gali sukelti labai daug nemalonumų, juolab „Android“ pagal paskutiniojo 2010 metų ketvirčio pardavimus tapo pačia populiariausia operacine sistema ir nušluostė nosį „Symbian“. Apsauga taip sparčiai augančiai sistemai būtina. Neseniai pasirodę nauji „Android“ virusai dar kartą kėsinasi į vartotojus.

„SW.SecurePhone“ ir „SW.Qieting“ yra virusai, panašūs į daugelį kitų platformai kenksmingų programų. Įrenginius jie užkrečia per trečiųjų šalių programas, randamas trečiųjų šalių programų parduotuvėse arba interneto forumuose.

Kaip ir „Geinimi“, šie virusai taikosi į pačius svarbiausius telefonų duomenis: trumpąsias žinutes, skambučių duomenis, telefono buvimo informaciją, garso įrašus ir kitą. Visi šie duomenis siunčiami į nuotolinį serverį kas 20 minučių.

Iki šiol „SW.SecurePhone“ buvo rastas tik Jungtinėse Valstijose, tačiau „SW.Qieting“ versija plinta visame pasaulyje automatiškai siuntinėdama žinutes į įvairius numerius.

„Google“ nepasirūpina „Android“ apsauga – to imsis „Motorola“

Virusų skaičius „Andorid“ sistemoje bei žmonių neatsargumas sutinkant su programų leidimais tampa didele bėda. Ji tiesiogiai pradėjo kenkti telefonus su „Android“ operacine sistema gaminančioms kompanijos. „Motorola“ Jungtinėse Valstijose pristatė „Droid Pro“ išmanųjį telefoną su „Android“ ir jis turėtų konkuruoti su „BlackBerry“.

Tiesa, bėda ta, jog „BlackBerry“ telefonai anapus Atlanto reklamuojami kaip bene patys saugiausi išmanieji telefonai ir vargu, ar „Android“ sistemą naudojantis „Droid Pro“ pavergs RIM kompanijos klientus. Prieš taikantis į šią verslo telefonų rinką „Morotola“ būtina pagerinti „Android“ saugumą – būtent to imasi kompanija.

Kompanija planuoja įdiegti naujus programų kūrimo įrankius į sistemą, leisiančius programų kūrėjams naudoti trūkstamus apsaugos barjerus, kuriant sistemą. Kuomet kompanija įgyvendins savo planus pasirodys „Motorola“ telefonai su saugesne „Android“ sistema, tačiau apsauga bus taikoma tik „Motorola“ išmaniesiems telefonams.

Ką daryti likusiems „Android“ vartotojams?

Nors „Motorola“ sumanymas pagerinti „Android“ saugumą padės tik kompanijos gaminamiems „Android“ prietaisams, nevertėtų manyti, jog likę sistemos vartotojai nėra apsaugoti. Ar reikia saugotis nuo „Android“ virusų turi nutarti kiekvienas vartotojas, tačiau jam gali būti lengviau, jei jis atsižvelgtų į kelis aspektus:

• Ar „Android“ telefonas „laužtas“ (angl. rooted)?
• Ar programos yra diegiamos ne iš oficialių šaltinių („Android Market“)?
• Ar su „Android“ telefonu yra eksperimentuojama?
• Ar dažnai įdiegiamos naujos mikroprogramos į telefonus?
• Ar mobilusis telefonas siuntinėja SMS žinutes pats ir elgiasi įtartinai?

Jei visgi, į bent vieną iš penkių klausimų atsakyti galima taip, antivirusine telefone susirūpinti reikėtų. Šiuo metu, jų „Android“ telefonams jau yra ne viena, be to, dauguma jų – nemokamos.

Kokią antivirusinę pasirinkti?

„Android“ sistema šiuo metu nors ir nėra pati saugiausia, ji turi vieną didžiausių programų parduotuvių. „Android Market“ paslauga siūlo galybę nemokamų programų, taip pat antivirusinių sprendimų.

Puikių nemokamų antivirusinių programų šiai platformai yra ne viena. Išmėginti ir, galbūt, verčiau naudoti kiekvieną dieną galima „Lookout Mobile Antivirus“, „Super Security“, „SmartGuard Mobile Security“ arba „AntiVirus Free“ programas.

Paskutiniąją minėtą programą pristato AVG kompanija. Šios įmonės apsaugos programos asmeniniams kompiuteriams puikiai žinomos, tad galima pasikliauti patyrusių specialistų darbu. Programa užtikrina ne tik pagrindę apsaugą nuo virusų, kitų kitokių kenksmingų programų, sistemos informacijos „nulaužimo“ ir gaunamų duomenų saugumui. Su šia programa taip pat įdiegiama „DroidSecurity SMS“ filtras suteikiantis papildomą apsaugos barjerą nuo kenksmingo turinio. Paslauga blokuoja šlamštą, atkeliaujanti trumposiomis žinutėmis, bei tikrina ir įspėja ar neįdiegtos naujos nepatikimos programos.

Tokia programa telefone išties naudingas įrankis. Be to, tai ne žaidimų programėlė, todėl dirbdama pasislėpusi „AntiVirus Free“ gali atpažinti grėsmę ir tai tik už kelis procentus baterijos energijos, tad didelių nuostolių baterijos atžvelgiu patirti neteks.

Nemokama, nedidelė, paprasta programa gali gerokai atsipirkti ateityje, tad vargu, ar bereikia raginti ir rekomenduoti telefono apsaugą – susivokti ir apsisaugoti turime patys.