Nuo analoginės prie skaitmeninės televizijos šių metų vasarą pilnai perėjusios Estijos specialistai įspėja, jog jei Lietuva ir toliau taip lėtai ruošis analoginės TV signalo išjungimui, 2012 metais mūsų šalyje kils sąmyšis. Už perėjimą prie skaitmeninės TV atsakinga Susisiekimo ministerija tikina, jog panikuoti nėra reikalo.
Analoginės televizijos signalą „Baltijos sesės“ išjungė šių metų vasarą: Latvija – birželį, Estija – liepą. Lietuvoje tai padaryti numatoma 2012 metų spalio 29 dieną. „Kas dabar lėtapėdžiai?“, – kalbėdamas su Lietuvos žurnalistais, juokais paklausė Estijos Ekonomikos ir komunikacijų ministerijos Skaitmeninės televizijos komisijos direktorius Juris Pihelis.
Jis pastebėjo, jog likus vos dvejiems metams iki analoginės TV signalo išjungimo ir visiško perėjimo prie „skaitmenos“, Lietuva neskuba atlikti „namų darbų“. Pirmiausia – sudaryti aiškų veiksmų planą ir susidėlioti prioritetus, taip pat informuoti visuomenę apie tai, kokie pokyčiai laukia ir ką reikės daryti eiliniam vartotojui, skatinti gyventojus nelaukti paskutinės minutės.
Skaitmeninės TV žmonėms nereikia
Perėjimui prie skaitmeninės TV Estija ruošėsi maždaug ketverius metus. Anot J. Pihelio, vykdant informacinę kampaniją pastebėtas žmonių abejingumas būsimai naujovei.
„Skaitmeninės televizijos žmonėms nereikia. Tiems, kurie kasdien žiūri analoginę televiziją, skaitmeninės nereikia. Todėl vykdant informacinę kampaniją pabrėžėme, kad niekas nesikeis, viskas liks taip pat, tik bus geresnė vaizdo ir garso kokybė. Žmonių nereikia gąsdinti“, – kalbėjo J. Pihelis.
Jis prisiminė apsilankymą pas vieną gyventoją, kuris iki tol naudojo analoginę televiziją. Televizoriuje vaizdo visiškai nesimatė, girdėjosi tik nelabai aiškus garsas. Paklaustas, kodėl neįsigyja geresnės antenos ar neužsisako kabelinės televizijos, šis atsakė, kad jam to nereikia – užtenka, kad „kažkas girdisi“. Televizijos žiūrėjimas Estijoje suprantamas kaip „žmogaus teisė“, – sakė A. Otsas. „Skaitmeninė televizija veikia kitaip. Vaizdas ir garsas bus tik jei signalas yra stiprus ar vidutinis. Jei signalas silpnas ar labai silpnas, vaizdas ir garsas smarkiai trūkčios arba jo visai nebus. Todėl svarbu, kad visi vartotojai turėtų pakankamai stiprų signalą – tuomet jie tikrai pajaus skirtumą“, – teigė J. Pihelis.
2006 metais Estijoje iš 580 tūkst. televizorių turinčių namų ūkių maždaug pusė žiūrėjo analoginę televiziją. Pereinant prie skaitmeninės TV, didžiausias dėmesys buvo skiriamas užmiesčiuose ar kaimuose gyvenantiems žmonėms, gaunantiems mažas pajamas, kadangi juos pasiekti ir įtikinti „nelaukti paskutinės minutės“ buvo sunkiausia. O kai kurie tiesiog neturi lėšų įsigyti 100–150 Lt kainuojantį priedėlį.
Liepos 1 diena pasirinkta atsižvelgiant į tai, kad tuo metu TV žiūrimumas yra mažiausias, o informuojant visuomenę jaunesni ar vidutinio amžiaus gyventojai buvo raginami padėti savo tėvams ir vyresnio amžiaus artimiesiems pasiruošti naujovei. Buvo įsteigta ir pagalbos linija, tačiau ji didelio dėmesio nesulaukė... iki paskutinės savaitės. „Jei iki tol į šią pagalbos liniją per savaitę skambindavo 300–600 žmonių, tai paskutinę savaitę sulaukėme per 8 tūkst. skambučių“, – sakė J. Pihelis. Jis pabrėžė, jog svarbu vykdyti aktyvią informavimo kampaniją likus ne keliems mėnesiams, o 2–3 metams iki analoginės TV išjungimo.
Bendradarbiavo su tiekėjais
Ruošiantis „perjungimui“, Estijos vyriausybė bendradarbiavo su kompanijomis, teikiančiomis TV transliavimo ar retransliavimo paslaugas. „Yra didelis skirtumas tarp nemokamos skaitmeninės TV naudojimo ir buvimo retransliuotojo klientu. Jei esi klientas, visada gali skambinti, klausti ar iškviesti darbuotojus. Jei ne, lieki vienas – pats turi spręsti problemas. Svarbu suprasti, ką tai reiškia“, – teigė J. Pihelis.
Jam pritarė vienos didžiausių Estijos telekomunikacijų kompanijos „Elion“ rinkodaros vadovas Artis Otsas, kuris pabrėžė valdžios ir visų TV paslaugas teikiančių operatorių bendradarbiavimo svarbą.
„Pagalbos labiausiai reikia vienišiems, pagyvenusiems žmonėms. Todėl vykdant informacinę kampaniją verčiau mažiau investuoti į reklamą, o pateikti daugiau informacijos apie patį perjungimą, praktinės informacijos“, – sakė A. Otsas.
Estija informavimo kampanijai išleido apie 4 mln. Estijos kronų (apie 0,88 mln. Lt), antra tiek atseikėta infrastruktūrai sukurti.
Lietuvoje kalbama apie kur kas didesnes sumas: informavimo kampanijai iš Europos Sąjungos fondų skirta 10 mln. Lt, „technikai“, o priedėlių kompensavimui Vyriausybė numato skirti 20 mln. Lt.
Lietuvos telekomunikacijų bendrovė TEO LT teigia, jog bendradarbiavimo su valdžia pasigęsta. Anot bendrovės Paslaugų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovo Nerijaus Ivanausko, nežinomi nei konkretūs planai, nei kam bus skirtos lėšos. Be to, jis įžvelgė valdžios palankumą didiesiems TV kanalams. Mat jie suinteresuoti, kad prie skaitmeninės TV būtų pereita kuo vėliau. „Analoginės TV vartotojai šiuo metu vis dar mato tik tuos kelis didžiuosius kanalus. Tuo tarpu skaitmeninės TV vartotojų pasirinkimas kur kas didesnis – net nemokamai galima žiūrėti virš 10 kanalų. Jei visi turės tokį pasirinkimą, didžiųjų TV kanalų žiūrimumas automatiškai kris“, – teigė N. Ivanauskas.
Ministerija: „perjungti“ galime nors šiandien
Už perėjimą prie skaitmeninės televizijos atsakinga Susisiekimo ministerija tokius teiginius atmeta ir tikina, jog viskam yra pasiruošta, nors pripažįsta, kad vėlavimų yra. Pavyzdžiui, viešinimo kampaniją kadaise žadėta pradėti jau nuo šių metų sausio, bet data buvo kelis kartus nukelta, šiuo metu informacinė kampanija vis dar nėra prasidėjusi.
Tačiau Susisiekimo ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Arūnas Malinovskis teigia, jog tai – tik mėnesių klausimas. Anot jo, konkursas įvyko, pretenzijų dėl jo nesulaukta. Suskaičiavus balus, viešinimo kampanijos vykdytojas turėtų paaiškėti artimiausiomis savaitėmis. Tikimasi, jog kampanija pajudės spalį.
„Yra numatyti trys pagrindiniai etapai. Pirmas – „sužinok“, tai yra, informacija apie tai, kad analoginė TV bus išjungta. Antras – „pasiruošk“, tai skatinimas tiems, kas dar neturi priedėlių, tačiau galėtų juos įsigyti, išbandyti naują TV transliacijų būdą. Ir trečias, paskutinis etapas likus keliems mėnesiams – „prisijunk“, tai yra tiesiogiai į žmogų nukreipta reklama, į tuos, kas laukė paskutinės minutės“, – aiškino A. Malinovskis.
Tuo metu Susisiekimo ministerijos Informacinių ir ryšių technologijų departamento direktorius Gytis Liaugminas teigia, jog išjungti analoginę TV Lietuvoje būtų galima nors šiandien.
„Jau kokie 3 metai turbūt Lietuvoje vyksta transliacijos skaitmeniniu pavidalu, šiai dienai skaitmeninės TV signalas dengia beveik 95 proc. Lietuvos teritorijos. Lygiagrečiai veikia ir skaitmeninės TV programos, ir analoginės. <...> Galima, kaip latviai padarė, Lietuvoje paimti ir išjungti analoginę TV. Kas iš to įvyks? Didelė dalis vartotojų turės papildomų išlaidų ir nemalonumų, seni televizoriai bus nenaudingi. Tam tas perėjimo laikotarpis ir yra, pamažu ir einama link to“, – 15min.lt sakė G. Liaugminas.
Lietuvoje skaitmeninės TV transliacijos pradėtos 2006 metais, tuomet buvo transliuojama 11 nemokamų televizijos programų, vėliau atsirado ir komercinių, mokamų televizijų.
Išjungs „tarp rinkimų“
Anot ministerijos atstovo, įprasto televizoriaus „gyvenimo laikotarpis“ yra 5–7 metai, paprastai po tiek laiko nemaža dalis vartotojų perka naują. Pastaraisiais metais dauguma parduodamų naujų televizorių turi ne tik analoginės TV, bet ir integruotus skaitmeninės TV imtuvus. Taigi naujus televizorius perkantys gyventojai „automatiškai pereina“ prie skaitmeninės TV ir jiems nebereikia rūpintis dėl papildomų priedėlių.
Šiai dienai skaitmeninės TV signalas dengia beveik 95 proc. Lietuvos teritorijos. Lygiagrečiai veikia ir skaitmeninės TV programos, ir analoginės, – sakė G. Liaugminas.
„Kuo tas laikotarpis ilgesnis, tuo sklandesnis yra perėjimas. Jei mes paimtume kokius 10 metų, tai per juos to analoginio signalo vartotojų gal nebeliktų ir automatiškai, nebent koks vienas-kitas. Kodėl mus spaudžia tai daryti greičiau? Todėl, kad išjungus analoginę TV atsilaisvins transliavimo dažniai. Juose jau bus galima transliuoti skaitmeninę TV. Šios transliacijos į vieno buvusio analoginio kanalo signalą leidžia „įdėti“ iki 10 skaitmeninių kanalų“, – kalbėjo pašnekovas. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 1,3 mln. televizorius turinčių namų ūkių. Apklausų duomenimis, beveik pusė jų šiuo metu vis dar naudojasi analogine TV.
G.Liaugmino teigimu, kitų šalių patirtis rodo, kad iki paskutinės dienos laukia 15–20 proc. vartotojų. „Šioje vietoje ir yra pagrindinė problema. Didelė dalis tų vartotojų nepereina dėl finansinių dalykų. Todėl yra sukurtas kompensavimo mechanizmas“, – teigė jis. Reikiamus priedėlius numatoma parūpinti socialiai remtiniems asmenims, kurių mėnesio pajamos neviršija 525 Lt (jei šeima – vienam šeimos nariui tenkančios pajamos).
Išjungti analoginės TV signalą numatoma spalio 29 dieną – tarp pirmojo ir antrojo Seimo rinkimų turų. Tačiau G. Liaugminas tikina, jog šis klausimas nėra politizuotas, o diena sutapo atsitiktinai. Šią datą paskyrė dar buvusi Vyriausybė.
Paprastai spalio pabaigoje Lietuvoje jau būna pakankamai vėsu, bet G. Liaugminas nuramino, jog kelti naujų antenų gyventojams nereikės. „Jei žmogus turi anteną, jam reikia tik vieną blokelį pasistatyti tarp antenos ir televizoriaus. Jokių lauko darbų ar kažkokių sudėtingų dalykų čia nėra“, – sakė jis.