Reikalavimą iki šių metų liepos 1 dienos nukelti mobiliojo ryšio antenas nuo mokyklų stogų Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba (VVSPT) vadina atsargumo priemone. Tačiau ar vaikai bus labiau apsaugoti nuo galimo elektromagnetinės spinduliuotės poveikio, dabar negali atsakyti net specialistai.
Reikalavimas, draudžiantis nuo šių metų liepos 1 dienos įrengti ar laikyti mobiliojo ryšio bazines stotis ar jų dalis ant mokyklų stogų, Lietuvos higienos normose atsirado Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva. Jei po šios dienos tikrinant mokyklas ant jų stogų bus rasta antenų, mokykloms bus skiriamos piniginės baudos.
Mobiliojo ryšio operatorių duomenimis, Lietuvoje judriojo ryšio bazinės stotys šiuo metu sumontuotos ant 10-ies mokyklų. „Priemonės, kurių imasi valstybės, yra skirtos apsaugoti visuomenei nuo galimo poveikio, kol toks poveikis nėra nei paneigtas, nei įrodytas. Reikalavimas išmontuoti antenas nuo mokyklų yra dar viena atsargumo priemonė, siekiant apsaugoti jautriausią visuomenės grupę, vaikus, nuo galimo elektromagnetinės spinduliuotės poveikio“, – „15min“ sakė VVSPT Saugos kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Giedrius Nariūnas. Jis patvirtino, kad higienos normos nedraudžia antenų perkelti ant gretimo pastato.
Tačiau Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) profesorius, doc. dr. Ričardas Pocius teigia, jog ant stogo sumontuotos antenos mokyklai turi mažiausią poveikį, nes jų spinduliavimas yra nukreiptas horizontalia kryptimi, o vertikalia kryptimi antena „nespinduliuoja nei teoriškai, nei praktiškai“. Tuo tarpu perkėlus judriojo ryšio bazinę stotį ant gretimo pastato, jei ji bus nukreipta į mokyklos pusę, „turės net didesnį poveikį“. „Tiesmukiškai tvirtinti negalima, kad būtent tada bus blogiau ar panašiai. Bet bus ne geriau“, – sakė V. Pocius.
Griežti reikalavimai
VGTU Elektronikos fakulteto prodekanas V.Pocius pabrėžė, jog antenų spinduliavimas dažniausiai būna nukreiptas virš namų stogų, o stipriausias laukas susidaro maždaug už 60–80 metrų horizontaliai nuo antenos. Taigi tiek ant žemės vaikštantys žmonės, tiek gretimų pastatų gyventojai gali būti ramūs.
„Statant antenas visada atliekami „blogiausio atvejo“ skaičiavimai – kai stotis naudoja didžiausią galią. Bet visą galią ji spinduliuotų tik tuomet, jei visi jos resursai būtų panaudoti, tačiau taip nebūna, išnaudojamos tik dešimtosios dalys“, – aiškino V. Pocius.
Lietuvoje galiojančios higienos normos numato, kad elektromagnetinės spinduliuotės energijos srauto tankis gyvenamojoje aplinkoje turi būti ne didesnis kaip 10 mikrovatų kubiniame centimetre (µW/kv. cm). Tai žymiai griežtesnė norma, nei Europos Komisijos rekomenduojamas ir daugelyje ES šalių galiojantis 1000 µW/kv. cm dydis.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistai Algimantas Buzas ir Lina Pletkutė elektromagnetinį spinduliavimą tikrina visoje Lietuvoje.
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr.
Judriojo ryšio bazinės stotys priklausomai nuo galios, krypties, atstumo ir kitų faktorių vidutiniškai skleidžia 0,1–0,2 µW/kv. cm spinduliavimą. Normos viršijimų Lietuvoje nenustatoma.
V. Pociaus teigimu, šiuo metu kaip tik reikalaujama bazines stotis statyti kuo tankiau, kad jos naudotų mažesnę galią. Be to, tuomet mažesnę galią naudos ir mobilusis telefonas, nes greičiau susijungs su bazine stotimi.
Lietuvoje atskirus judriojo ryšio tinklus yra pakloję trys operatoriai: „Omnitel“, „Bitė Lietuva“ ir „Tele 2“. Kiti mobilųjį ryšį teikiantys vadinamieji virtualūs operatoriai – „Teledema“ ar „Eurocom“ – bazines stotis nuomoja.
„Žinoma, visur galioja energijos tvermės dėsnis – energija iš niekur neatsiranda ir niekur neišnyksta, kiekviena galia, kurią sukuria kiekvienas šaltinis, sumuojasi. Bet atliekant projektavimo darbus, diegiant tinklus, paleidžiant bazines stotis, atliekami prognoziniai skaičiavimai ir neleidžiama eksploatuoti stočių, jei yra viršijamos normos“, – sakė V. Pocius.
Operatoriai nesispyrioja
„Omnitel“ Ryšių su visuomene skyriaus vadovė Daiva Selickaitė teigė, jog bendrovė Lietuvoje ant mokyklų pastatų stogų turi tris bazines stotis. „Stočių išdėstymas bus perplanuotas atsižvelgiant į naujus higienos normų reikalavimus bei kitus teisės aktus“, – sakė D. Selickaitė. Ji pastebėjo, jog mobiliojo ryšio bazinių stočių galia yra apie 20 vatų ir prilygsta kai kurių buityje naudojamų prietaisų (šaldytuvo, televizoriaus) galiai. Tuo tarpu kai kurių radijo ar televizijos stočių galia siekia 500 ar net 50 tūkst. vatų.
Septynias mobiliojo ryšio antenas ant Lietuvos mokyklų turinčios bendrovės „Bitė Lietuva“ atstovė spaudai Raminta Rimkienė teigė, jog nukėlus antenas mokyklos patirs nuostolių, mat iš operatoriaus nebegaus nuomos mokesčio. R. Rimkienės teigimu, tai, jog Lietuvoje atskirus tinklus turi trys operatoriai, yra normali praktika ir užsienyje. „Kai kuriose valstybėse yra išplėtoti atskiri keturių ar penkių operatorių tinklai. Esant skirtingiems ryšio tinklams vartotojai turi laisvę pasirinkti priimtiną kokybę, ryšio technologiją, spartą ar kitus pranašumus“, – sakė operatoriaus „Bitė Lietuva“ atstovė.
„Tele 2“ neturi nė vienos antenos ant mokyklų stogų, taigi nauji reikalavimai šiai įmonei įtakos neturės. „Reikalavimai skirti tam, kad gyventojai būtų saugūs. Suprantama, mes pritariame, kad reikalavimų būtų laikomasi. Šiandien jie griežčiausi ES – tai užtikrina, kad mūsų šalies gyventojai apsaugoti“, – akcentavo „Tele 2“ viešųjų ryšių vadovas Andrius Baranauskas.
Telefonų poveikis
Kalbėdamas apie spinduliuotės poveikį, VGTU prodekanas V. Pocius pabrėžė, jog didesnį nerimą kelia ne bazinės stotys, o patys mobilieji telefonai. „Turime ir ilgalaikės spinduliuotės pavyzdžių – televizija, radijas. Jau praėjo turbūt apie 50 metų, kai galingi siųstuvai stovėjo, jų sukuriamas fonas buvo žymiai stipresnis negu bazinių stočių. Bet gyventojai gyveno ir gyvena, nėra kažkokios išraiškingos statistikos“, – sakė jis.
Tuo tarpu naudojant mobilųjį telefoną, nors jo skleidžiama spinduliuotė yra mažesnė, aparatas laikomas prie pat jautriausio žmogaus organo – smegenų. „Jei žmogus kalbėdamas telefonu atitrauktų telefoną nuo ausies bent centimetrą, automatiškai labai žymiai sumažėja šito lauko stipris, nes, palyginti su bangos ilgiu, jis labai greitai slopsta“, – aiškino VGTU prodekanas.
V.Pocius pridūrė, kad didžiausią galią telefonas naudoja užmegzdamas ryšį, todėl kol pašnekovas neatsiliepia, telefono aparato geriau nedėti prie galvos.
VVSPT specialistas G. Nariūnas pritarė, kad labiau jaudinamasi dėl galimo mobiliųjų telefonų poveikio ir ypač vaikams. „Sveikatos specialistai pataria vaikams telefonais pradėti naudotis kuo vėlesniame amžiuje, kalbėti kuo trumpiau ir tik esant būtinybei“, – sakė G. Nariūnas.
Kenksmingumas neįrodytas
Nei Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), nei kitos organizacijos, tiriančios elektromagnetinio lauko poveikį, nenustatė ryšio tarp spinduliuotės ir rizikos susirgti vėžiu ar kitomis ligomis. Taip pat nenustatytas ryšys su negalavimais, tokiais kaip galvos skausmas, svaigimas, nuovargis, nesugebėjimas susikaupti ir pan. Vis dėlto akcentuojama, jog būtina atlikti išsamesnius tyrimus, todėl kol jų nėra, teikiamos rekomendacijos šalims.
Tiesa, tyrimais nustatyta, kad naudojant telefoną vairuojant 3–4 kartus padidėja avarijos rizika, tiek laikant telefoną prie ausies, tiek naudojant laisvųjų rankų įrangą. Taip pat mobilieji telefonai gali trukdyti medicinos įrenginių (pvz., širdies stimuliatorių, klausos aparatų ar pan.) veikimui, judriojo ryšio signalai gali kliudyti lėktuvų elektronikos veikimui.
PSO pabrėžia, jog pagrindinis elektromagnetinių laukų sukuriamas biologinis efektas yra šiluma. Šiuo principu veikia ir mikrobangų krosnelės, kurios yra vienos didžiausių spinduliuotojų buityje. Elektromagnetinį lauką taip pat spinduliuoja dauguma buityje naudojamų prietaisų: televizoriai, kompiuteriai, šaldytuvai, lygintuvai ir pan.
Patarimai telefonų naudotojams
- Surinkus numerį palaukti sujungimo ir tik tuomet dėti aparatą prie ausies (jungdamasis su bazine stotimi telefonas naudoja didesnę galią);
- Kalbant laikyti telefoną bent centimetrą atitraukus nuo ausies;
- Vienas skambutis turėtų trukti iki 10 min. (vaikams – iki 6 min.);
- Jei yra galimybė, kalbėti ne patalpoje, o lauke, nes sienos ir langai yra trukdžiai telefonui susijungti su bazine stotimi;
- Jei įmanoma, naudoti laisvųjų rankų įrangą (nes telefonas laikomas toliau nuo galvos).