Pentagonas keičia požiūrį į žvalgybinius palydovus – jie turi būti kur kas mažesni, pigesni ir praktiškesni, tai yra, tiesiogiai prieinami kovines užduotis vykdantiems JAV kariuomenės daliniams. Pentagonas vykdo žvalgybinių mikropalydovų programą, kuri leis kariams mūšio lauke realiuoju laiku gauti iš kosmoso reikiamas vietovės nuotraukas.
Pentagonas vykdo žvalgybinių mikropalydovų programą, kuri leis kariams mūšio lauke realiuoju laiku gauti iš kosmoso reikiamas vietovės nuotraukas.
Nors žvalgybiniai palydovai yra brangūs ir palyginti labai dideli (pavyzdžiui, itin modernus „Keyhole-12“ yra kone „Hubble“ kosminio teleskopo dydžio ir sveria 20 tonų), jų siūloma nuotraukų raiška, JAV kariškių teigimu, atperka visus kaštus, nes tokie palydovai užtikrina JAV nacionalinį saugumą. Tačiau Pentagonas jau keičia požiūrį į žvalgybinius palydovus – jie turi būti kur kas mažesni, pigesni ir praktiškesni, tai yra, tiesiogiai prieinami kovines užduotis vykdantiems JAV kariuomenės daliniams.
Tai numato JAV Gynybos departamento operatyvinio kosminių sistemų naudojimo (ORSA, Operationally Responsive Space Access) doktrina, pagal kurią Pentagonas vykdo mažųjų žvalgybos palydovų kūrimo programą.
Įprastinių žvalgybos palydovų, kurie virš kariškius dominančios teritorijos gali praskristi maždaug kas 90 minučių, vėlavimą turėtų kompensuoti 10 kg svorio kompaktiškų naujos kartos vadinamųjų nanopalydovų tinklas. Tokie palydovai galėtų būti iškelti į orbitą tada, kai jų prireiks. Nors jų nuotraukų kokybė nebus tokia gera, kaip „stacionarių“ palydovų, jos pakaks „karštuose taškuose“ veikiantiems JAV kariams, kuriems svarbu gauti naujausią kosminės žvalgybos informaciją apie konkrečią vietovę.
Pentagono Pažangiųjų gynybos tyrimų agentūra DARPA, finansavusi žvalgybinių mikropalydovų kūrimo programą, jau gali pasidžiaugti pirmaisiais jos vaisiais: JAV bendrovė „IntelliTech Microsystems“ Gynybos departamento užsakymu vykdo „Kestrel Eye“ pavadintą mažųjų žvalgybinių palydovų projektą. Pirmasis toks palydovas į kosmosą bus iškeltas 2011 metais.
„Kestrel Eye“ palydovai svers apie 10 kg ir naudos 15 centimetrų veidrodžio skersmens teleskopus. Tokio palydovo ryšio sistema galės perdavinėti norimos Žemės paviršiaus vietos nuotraukas 2 kadrų per sekundę sparta. Kiekviena tokia nuotrauka aprėps 8 kvadratinių kilometrų plotą, o jos raiška sieks 1,5 metro viename vaizdo taške. To nepakaks, kad būtų galima įžiūrėti, kokia puse į viršų atsukta ant žemės gulinti vieno dolerio moneta, tačiau joje bus gerai matomi atskiri pastatai ir transporto priemonės – o to užtenka planuojant ir vykdant lokalias kovines operacijas.
Pasak „IntelliTech Microsystems“ vadovų, mažieji žvalgybiniai palydovai bus itin naudingi JAV kariuomenės padaliniams – esą palydovinės dominančios vietos nuotraukos realiuoju laiku bus perduodamos į kario kuprinėje telpančią ryšio sistemą, ir ši informacija labai pravers mūšio lauke esantiems junginiams. Kad žvalgybinių palydovų duomenimis galėtų vienu metu naudotis visi operacijoje dalyvaujantys kariai, nuotraukos iš pradžių gali būti siunčiamos į specialius atvaizdų serverius, o iš jų bevieliu ryšiu retransliuojamos kiekvienam JAV kariui asmeniškai – į ekipuotės kišeninį kompiuterį ar šalmo antveidžio ekraną.
Pasak gamintojų, 30 „Kestrel Eye“ palydovų grupuotės pakaktų globaliam Žemės paviršiaus stebėjimui 24 valandas per parą užtikrinti. Svarbiausia, kad jie būtų labai pigūs – planuojama, kad vienas toks mikropalydovas kainuos apie 1 mln. JAV dolerių, ir netgi visa 30 tokių palydovų grupė Pentagonui atsieitų mažiau, nei vienas „stacionarus“ žvalgybinis palydovas.
