Neriant į interneto greitkelį, norisi pamiršti saiką – juk čia nebūsi nubaustas už greičio viršijimą. Priešingai, su pernelyg lėtu ryšiu netrukus gali būti išstumtas į šalikelę.
100 Mb/s, kitaip tariant standartinio DVD disko duomenų parsisiuntimas per kelias minutes – daug ar mažai? Šiuo metu tai yra didžiausias interneto greitis, kurį gali turėti namų vartotojas Lietuvoje. Jį užtikrina šviesolaidinė FTTH (angl. fiber to the home) interneto ryšio technologija. Šios technologijos spartos galimybės yra iš esmės neribotos – jau netrukus gali būti pasiekta 10 kartų didesnė, iki 1 Gb/s siekianti sparta. O didėjant interneto greičio poreikiams ir ši riba bus viršyta.
Perduodant duomenis šviesolaidžiu internetu vartotojams atsiveria visiškai naujos kokybės galimybės. TEO LT, AB Tinklo technologijų tarnybos vadovo ir generalinio direktoriaus pavaduotojo Dariaus Didžgalvio teigimu, ypač gerai skirtumą galima pajusti žiūrint didelės ryšio spartos reikalaujančius raiškiosios kokybės vaizdo įrašus, kurie jau šiandien internete ne retenybė. O juk rodos visai neseniai interneto svetainės apsiribodavo tekstais, nuotraukomis, vienu kitu trumpu filmuku. Interneto ekspertai prognozuoja, kad jau artimu metu į populiariąją svetainę „Youtube“ bus masiškai įkeliami raiškiosios televizijos (angl. HDTV – high definition TV) epizodai, dar labiau augs poreikis interneto greičiui.
Didelės spartos reikalauja ir naujausi kompiuteriniai tarptinkliniai žaidimai. Tokių žaidimų mėgėjams svarbus vėlinimo (angl. ping) parametras, t. y. nuo jo priklauso, ar nereikės skųstis „žūvi greičiau, nei pamatai tai ekrane“. Mobiliosios arba senosios kartos technologijos vėlinimo parametrai yra 10 kartų prastesni nei plačiajuosčio DSL technologijos, o šviesolaidinio interneto vėlinimo parametrai 10 kartų geresni nei DSL. Visa tai tik dar kartą įrodo, kad savo galimybes beišsemiantys vario laidai sparčiai užleidžia pozicijas prieš kelias dešimtis metų atrastam būdui duomenis perduoti iš kvarcinio stiklo lietomis šviesolaidžių skaidulomis.
Einšteino išradimas
Šviesolaidžio veikimo principus dar praėjusio amžiaus pirmoje pusėje aprašė Albertas Einšteinas, nustatęs, kad per medžiagą praėjusią šviesą galima sustiprinti. Iš kvarcinio stiklo pagamintomis stiklo skaidulomis, naudojant A. Einšteino aprašytą priverstinį arba indukuotąjį spinduliavimą, pradėti perdavinėti duomenys.
Būtent ryšių srityje šviesolaidis pluoštas naudojamas plačiausiai. Šios technologijos pranašumas tas, kad signalas ypač dideliais atstumais perduodamas beveik be nuostolių, palyginti su tradiciniais variniais laidais. Tai leidžia sutaupyti elektros energijos ir kartu – saugoti gamtą.
Šviesolaidinis internetas – ir itin patikima technologija, garantuojanti maksimalų perduodamų duomenų saugumą. Todėl optinio pluošto kabeliai, nutiesti vandenynų ar jūrų dugnu, jungia žemynų bei valstybių ryšių sistemas.
Šviesolaidis pluoštas taip pat plačiai naudojamas biomedicinoje. Šiuo išradimu pagrįstas endoskopas – plonas vamzdelis, kurį įvedus į kūno ertmę galima pasiekti žmogaus ar gyvūnų vidaus organus.
Be šviesolaidžio pluošto įrengimų neapsieina modernios apšvietimo sistemos. Jis taip pat naudojamas kosmoso, karinėje, automobilių pramonėje.
Optika iki kompiuterio
Tam, kad vartotojas pajustų visą šviesolaidinio interneto greitį, optinis kabelis turi būti atvestas iki pat jo kompiuterio. Tai – ganėtinai brangus malonumas. Nepaisant to, svarbu pažymėti, kad Lietuva, dėl privačių bendrovių iniciatyvos, diegdama moderniausią interneto technologiją žengia koja kojon su pasaulio ir Europos lyderiais. FTTH Europos Tarybos (FTTH Council Europe) paskelbtoje naujausioje telekomunikacijų rinkos apžvalgoje Lietuva pagal šviesolaidinio ryšio skvarbą patenka į lyderių dešimtuką ir lenkia Suomiją, Nyderlandus ir net amžinąją varžovę Estiją. Į šviesolaidinio interneto tinklo plėtrą investuojančios TEO LT, AB duomenimis, metų pabaigoje prisijungti prie jo galės jau beveik 300 000 namų ūkių visoje Lietuvoje.
„Lietuvą vertiname kaip vieną iš greičiausiai prisitaikančių pasaulio valstybių pagal šviesolaidinio interneto plėtrą. Sakome, kad Lietuva, būdama tarp pirmaujančių Europos valstybių pagal FTTH technologijų skvarbą, yra labai geras plėtros pavyzdys“, – teigia Hartwigas Tauberis, FTTH Council Europe (FTTH Europos Tarybos) generalinis direktorius.
Pasak jo, ši technologija yra vienintelė, kuri neturi spartos limitų, todėl gali interneto vartotojams suteikti neribotą laisvę. FTTH taryba tiki, kad šviesolaidžio tinklo plėtra keičia žmonių gyvenimą ir gerina jo kokybę.
Internetu paslaugų link
Europoje jau dabar matyti ženklų, įrodančių, kad valstybės, turinčios išplėtotą šviesolaidinio ryšio infrastruktūrą, netolimoje ateityje turės dar labiau nepriklausomą ir stipresnį paslaugų sektorių. Sparčiuoju internetu galima perduoti nepriekaištingos kokybės vaizdą ir garsą bei didelės apimties duomenis.
Pavyzdžiui, spartusis internetas gali padėti pagerinti medicinos paslaugų kokybę. Pagyvenusiems žmonėms, kuriems itin sunku išeiti iš namų, nebūtina vykti į ligoninę – priežiūra ir gydytojų rekomendacijos bus teikiamos internetu.
Kitas pavyzdys sparčiojo interneto pritaikymo pavyzdys – nuotolinis darbas ar mokymasis. Nors apie šias galimybes daug kalbama, bet iki galo jos taip ir nebuvo įgyvendintos dėl ribotos interneto spartos. Turėdami šviesolaidinį internetą žmonės gali dirbti ar mokytis namie ir naudotis lygiai tokia pat interneto sparta kaip ir biure ar universitete. Tokiu būdu sukuriamos sąlygos visiškai naujai darbų atlikimo formai. Be to, dirbti namie yra kur kas ekologiškiau nei kas dieną vykti į darbą automobiliu.
Visi šviesolaidinio interneto lemiami pokyčiai žmonėms suteiks daug daugiau laisvės. Tik pačių žmonių fantazija lems, kaip jie ta laisve pasinaudos.