Diktatūros naudoja mobiliuosius telefonus disidentams sekti, o tėvai – savo vaikams kontroliuoti. Mobiliųjų telefonų sekimo technologijos pavirto hidra, kurios čiuptuvai siekia nuo Irano iki Australijos ir kuri yra užvaldžiusi visą Senąjį kontinentą.
Po prezidento rinkimų Irane kilusios represijos atnaujino diskusijas dėl mobiliųjų telefonų naudojimo žmonių sekimui, rašo Ricardo Staliano dienraštyje „La Repubblica“ išspausdintame straipsnyje.
Kai kurie ėmė kritikuoti bendrą suomių-vokiečių bendrovę „Nokia Siemens“, kuri praėjusiais metais Irano telekomunikacijų bendrovei įdiegė įrangą, leidžiančią „įsiskverbti“ į telefoninius pokalbius.
Internete pasirodė raginimai boikotuoti „Nokia Siemens“ produkciją. Vis dėlto, kaip teigia straipsnio autorius, tokia pačia technologija, turint teismo leidimą, gali naudotis visos Europos Sąjungos valstybės.
JAV tokia įranga taip pat yra naudojama, tik ten yra demokratinė procedūra, neleidžianti valdžios pareigūnams viršyti jiems suteiktų įgaliojimų.
Atsiribojant nuo ginčų dėl teigiamų ir neigiamų šių technologijų naudojimo aspektų, lieka daug neatsakytų klausimų dėl šnipinėjimo galimybių, naudojant šiandien labiausiai paplitusį ryšio būdą.
Mobilieji telefonai tampa vis tobulesni. Ir turint omenyje, kad beveik visuose naujuose mobiliųjų telefonų modeliuose yra GPS mikroschemos, mobilusis telefonas paverčia jo savininką nelaisvu: per nuolat į palydovą perduodamus signalus galima be vargo nustatyti mobilaus telefono savininko buvimo vietą.
Didžiojoje Britanijoje jau kuris laikas veikia sistema „FollowUs“. Bet kuris norintis vos už 20 eurų gali įeiti į tinklalapį ir interaktyviame žemėlapyje sekti jį dominančio asmens judėjimą.
Nuo rugpjūčio mėn. Australijoje tėvai galės naudotis „MyMobileWatchdog“ – specialiai JAV policijai sukurta sistema, kurios veikimo principas yra labai panašus į ankščiau minėtos sistemos. Už 12 dolerių per mėnesį tėvas ar motina galės įeiti į specialų tinklalapį ir peržiūrėti savo vaiko mobiliojo telefono skambučius, skaityti SMS žinutes, peržiūrėti mobiliuoju telefonu darytas nuotraukas. Amerikiečiai sukūrė šią sistemą, kad padėtų policijos pareigūnams nustatyti paaugliais apsimetinėjančius suaugusiuosius.
Lyg to būtų mažą, nuo 2010 m. šnipinėjimo arsenalą papildys naujas ginklas. Nuo kitų metų visi „Ericsson“ mobilieji telefonai (ir labai tikėtina, kad ne tik šie telefonai) turės naujas „Rfid“ (radijo dažnio identifikavimo) mikroschemas, taip vadinamas „protingas etiketes“, kurios įveda į mikroschemą visus vartotojo duomenis. Šia naujove labiausiai susidomėjo kreditines korteles gaminančios bendrovės, mat tokios įrangos pagalba bus galima lengvai nustatyti neteisėto naudojimosi sąskaita atvejus.
Japonijos sveikatos apsaugos srityje ruošiamasi pradėti įgyvendinti su mobiliųjų telefonų naudojimu susijusį eksperimentą. Sumanymo esmė ta, kad mobilieji telefonai leis per GPS prižiūrėti vaikus mokyklose. Epidemijos atveju tai padėtų per esamus kontaktus nustatyti infekcijos skleidėją. Eilinį kartą šnipinėjimo sistemos naudojamos visuomenės labui, rašo straipsnio autorius.
Vis dėlto problemos dėl neteisėto asmens duomenų naudojimo išlieka, dar daugiau, jos ir toliau dauginasi. Apie tai kalba ir žmogaus teisių gynėjas Francesco Piccetti.
„Mes jau seniai pastebime prekybos centruose ir internete daugėjant programų, įgalinčių nustatyti mobilaus telefono savininko buvimo vietą, vogti telefone esančius duomenis ir net pasiklausyti pokalbių ir skaityti SMS žinutes. Tam tikrais atvejais tokios sistemos yra naudojamos „kilniais tikslais“, bet dažniausiai – visai priešingais. Tokių šnipinėjimo sistemų naudojimas išlieka neteisėtu ir gali užtraukti griežtą baudžiamąją atsakomybę“.
Anot F. Piccetti, tokios programos gali pavesti mobilųjį telefoną priešu.