Skaitmeninių transliacijų problemos ir perspektyvos

1. Palydovinė skaitmeninė transliacija

Pastaruoju metu vis labiau plinta palydovinis skaitmeninis radijas ir televizija.

Nuo to laiko, kai 80-tais metais atsirado kompaktinis diskas, kuriame skaitmeninis garsas buvo įrašytas panaudojant skaitmenines technologijas, daugelio kompanijų pastangos buvo nukreiptos į tokio standarto sukūrimą, kuris leistų įrašinėti bei perduoti ir vaizdą skaitmeniniu pavidalu. Pasirodo, kad norint sumažinti duomenų srautą vaizdo perdavimo metu, pakanka perduoti ne kiekvieną kadrą atskyrai, o tik pokyčius, vykstančius sekančiame kadre palyginus su prieš tai buvusiu. Kadangi tokių pokyčių paprastai yra nedaug, duomenų srautas sumažėja.

Standartu tapo MPEG (Motion Picture Experts Group) tyrinėjimai. Dar 80-tais metais buvo sukurtas MPEG-1 standartas. Šis standartas, žinomas dar kaip „Video-CD“, turėjo įgimtų trukumų. Pavyzdžiui, vienspalvė siena pasirodė sudaryta iš daugelio kvadratų. Taip pat kvadratai pasirodydavo scenose, kuriose buvo daug judesio. Žinomas faktas, kad leidžiant „Video-CD“ filmų versijas, tekdavo žymiai trumpinti filmų momentus, kuriuose daug judesio, sprogimų ir t. t. Tokiu būdu MPEG-1 neturėjo privalumų prieš VHS ir dabar šis standartas praktiškai visai nenaudojamas.

Kaip pasekmė buvo sukurtas MPEG-2 standartas, kuris buvo dideliu žingsniu į priekį. Vaizdas tapo žymiai kokybiškesnis, o garsas turėjo kompaktinio disko ir net geresnę kokybę, nes dažniausiai naudojamas 48 kHz diskretizavimo dažnis vietoje 44,1 kHz (kaip kompaktiniame diske). Šio MPEG-2 standarto pagrindu sukurti DVD (Digital Video Disk) standartas ir skaitmeninės televizijos standartas. Šiuo metu naudojami standarto atšakos DBS/DSS ir DVB, kurie tarpusavyje nesuderinami. DBS ir DSS naudojami Amerikoje mokamoms transliacijoms, o DVB (Digital Video Broadcasting) naudojamas Europoje, Azijoje, Afrikoje, Australijoje ir Amerikoje.

Pagrindiniai privalumai, kuriuos mums suteikia skaitmeninės technologijos – tai puikus garsas ir vaizdas, o taip pat transliuojamų kanalų kiekis. Dabar per palydovinį siųstuvą, kuris skirtas vienam analoginiam kanalui, galima perduoti iki 8-9 ar 10 skaitmeninės televizijos kanalų su stereo garsu. Tai yra vadinamas kanalų paketas. Dėl to transliuojamų kanalų kiekis žymiai išaugo, o per palydovą gali transliuoti jau ir tie kanalai, kurie iki šiol negalėjo sau to leisti, nes tai pasidarė 8 kartus pigiau.

Kartu su skaitmeniniu paketu galima perduoti daug papildomos informacijos. Taip atsirado eilė papildomų patogumų, kurie anksčiau nebuvo prieinami.

Vienas iš jų – teletekstas. Įmanoma peržiūrinėti teksto puslapius, kurios perduoda transliuotojas. Šiuo atveju aparatų gamintojai pasirinko du kelius. Teleteksto dekoderis gali būti imtuvo dalimi ir vartotojas jį peržiūri per imtuvo serviso galimybes, panaudojant jo distancinio valdymo pultą, o televizoriuje dekoderis nereikalingas. Kitu atveju teletekstas imtuve dešifruojamas iš duomenų srauto ir pridedamas prie vaizdo signalo išėjime. Šiuo atveju televizoriuje reikalingas teleteksto dekoderis ir vartotojas naudojasi televizoriaus pultu.

Kitas patogumas – transliuojama laidų programa artimiausioms valandoms arba dienoms (EPG – Electronic Program Guide). Galima sužinoti, kokie filmai bus rodomi, kuriuo laiku, kas juose vaidina ir t. t. Brangesni imtuvai turi galimybę pasirinkti filmą ar laidą ir po to laiku priminti vartotojui, kad jis norėjo ją pasižiūrėti.

„Open TV“ standartas leidžia atlikti kai kuriuos interaktyvius veiksmus: darbas su savo banko sąskaita, prekių pirkimas... Grįžtamasis ryšis sudaromas per imtuvo vidinį arba prijungtą prie jo modemą.

Toks imtuvas yra pilnaverčiu kompiuteriu. Todėl įmanoma atlikti tai, kas anksčiau buvo neįmanoma. Galima, pavyzdžiui peržiūrinėti Interneto puslapius. Taip pat dauguma imtuvų turi RS-232 jungtį, kuria imtuvą galima prijungti prie personalinio kompiuterio. Kompiuteriu galima valdyti prietaisą, keisti kai kuriuos parametrus, o taip pat keisti imtuvo programinį aprūpinimą.

2. HDTV televizija

Amerikos branduolinio centro „Los-Alamos National Laboratories“ mokslininkai pareiškė, esą sukūrę naują duomenų kodavimo algoritmą, kuris leidžia taip suspausti HDTV signalą (HDTV – didelės gebos skaitmeninė televizija), kad jį galima būtų perduoti analoginės televizijos kanalais. Dabartiniai NTSC standarto televizoriai, kurių Amerikoje žymiai daugiau negu skaitmeninių, priima modifikuotą transliaciją įprastai, o HDTV televizoriai dešifruoja skaitmeninį signalą įdėtą į analoginį ir naudoja jį didesnės gebos vaizdui.

Kaip sako pagrindinis algoritmo kūrėjas George Nickel, išeities signalas ir supakuotas į „analoginį formatą“ skaitmeninis signalas pagal kokybę skiriasi tik 20 % ir akis to beveik nepastebi. Už tad nauja technologija leidžia perduoti skaitmeninės televizijos signalą per įrangą, kurią šiuo metu turi televizinės kompanijos. O jeigu kalbėti apie dabartinius HDTV televizorius, tai tam, kad jie galėtų dekoduoti papildomą informaciją, kuri perduodama kartu su analoginiu signalu, pakanka tik pakeisti imtuvų programinį aprūpinimą.

JAV kongresas nutarė, kad HDTV formatas turi tapti „pageidaujamu televizijos formatu“ iki 2006 metų, tačiau iki dabartinio laiko šiam nutarimui realizuoti trukdė rimtos problemos. HDTV įvedimas reikalavo ne tik, kad vartotojai pirktų brangius HDTV televizijos imtuvus, bet ir reikalavo specialiai išskirti naujus dažnių ruožus ir įrengti naują transliavimo įrangą (šiuolaikinis HDTV standartas nesuderinamas su analoginiais televizoriais).

Los-Alamos darbuotojai pasiūlė naują patrauklią alternatyvą. Naujas kodavimo algoritmas suspaudžia ir „sukiša“ skaitmeninę informaciją į visas tuščias senų kanalų „skylutes“. Panašiai savo laiku buvo pasielgta su spalvota televizija, kai ją reikėjo suderinti su sena nespalvota. Spalvota televizija galėjo būti didesnės gebos, tačiau tokiu atveju nepavyktų jos suderinti su nespalvotais imtuvais. Šiuo metu, kai Amerikoje yra virš 120 milijonų analoginių NTSC televizorių, atsirado galimybė tolygiai pereiti prie televizijos transliacijų HDTV formatu.

Nauja kodavimo schema išnaudoja sinchronizacijos signalus, esančius analoginės televizijos signale. Šis signalas turi „prastovimo laiką“, kadangi televizoriaus atlenkimo sistema, sudarant skleistinę visada reikalauja keletą mikrosekundžių tam, kad spindulys grįžtų į naujos eilutės pradžią. Kadangi analoginiai televizoriai atminties neturi, televizijos signale tuo momentu tenka daryti pauzes, kurios ir panaudojamos skaitmeninių duomenų paslėpimui HDTV imtuvams. (Tarp kitko, šios pauzės išnaudojamos ne tik Amerikoje. Europoje pereinant iš nespalvotos televizijos prie spalvotos, jos buvo naudojamos eilučių spalvos atpažinimo arba sinchronizacijos signalui perduoti SEKAM ir PAL sistemose atitinkamai). Be to skaitmeninė informacija patalpinama į eilę kitų NTSC formato „kišenių“: į nenaudojamą sritį ekrano viršuje ir apačioje, o taip pat į slopinamą šoninę dažnių juostą.

Kompresijos technologija iš pradžių buvo skirta vaizdų apdorojimui ir perdavimui iš poligonų, kur buvo atliekami branduoliniai bandymai. Bet kai šią sistemą užpatentavo, atsirado galimybė ją parduoti transliuojančioms kompanijoms ir televizijos įrangos gamintojams.

3. Skaitmeninio radijo galimybės

Skaitmeninis radijas – tai švarus ir kokybiškas garsas be trukdžių, didelis stočių pasirinkimas, programavimo galimybė. Nepriklausomai nuo to, kur yra imtuvas – kalnuose, mieste, kaime, automobilyje ar namie, garsas yra kokybiškas arba jo visai nėra.

Žadama, kad iki 2002 metų pabaigos Jungtinėje Karalystėje pavyzdžiui bus iki 310 skaitmeninio radijo stočių. Kai kurios iš jų pakeis pamėgtas analogines stotis. Tačiau skirtumas bus ne tik kokybiškesniame garse. Atsiras galimybė programuoti. Tokiu būdu galima klausytis vien tik to, kas patinka klausytojui.

Daugeliu aspektų skaitmeninis radijas vis dar vystosi. Technologija, naudojama dabar, yra suprojektuota būti „atspari ateičiai“ ir tik pradedama išnaudoti jos galimybes.

Tūrinio atžvilgiu – tai daugiau informacijos ekrane. Tai gali būti elektroninė laidų programa, kuri pasako kas ir kada skambės eteryje arba visą informaciją apie muziką, kurią groja visos radijo stotys. Taip pat atsiranda galimybė duomenų paslaugoms. Tai pradžioje bus prieinama tik personalinių kompiuterių skaitmeninio radijo įrenginių vartotojams, nes kompiuteris turi pakankamai didelį monitoriaus ekraną visai informacijai atvaizduoti. Informacija, kurios formatas panašus į Internet puslapių formatą, gali būti transliuojama tiesiai skaitmeninio radijo imtuvui be prisijungimo būtinybės. Taigi tai leis išvengti telefono mokesčių.

Taip pat atsiranda nauja duomenų saugykla. Kai kurie personalinio kompiuterio įrenginiai jau leidžia įrašinėti MP3 formatu, bet vis dažniau girdėsime apie duomenų saugojimą skaitmeniniuose radijuose. Tai leis klausytojams išsaugoti, atkurti ir priderinti sau muziką arba žinias. Pavyzdžiui, eteryje paskelbta naujausia informacija apie padėtį miesto keliuose. Pranešimas bus išsaugotas automobilio radijo imtuve ir lauks momento kol imtuvą įjungs vartotojas.

Skaitmeninis radijas tampa integruojamas į kitus elektroninius įrenginius. Kadangi skaitmeninio radijo technologija darosi vis mažesnių matmenų ir mažesnės vartojamos galios, ji gali būti lengvai integruojama į mobilius telefonus, nešiojamus mini diskų grotuvus ir t. t.

Ir pagaliau integracija su GPS (Global Positioning System), kuri užtikrina, kad informacija, gauta iš skaitmeninio radijo atitinka vietovę, kurioje yra klausytojas.

4. Palydovinių skaitmeninių radijo tinklų sandara

Tokių tinklų priėmimo ir perdavimo aparatūros gamybos pasauliniu lyderiu laikoma „ComStream“ kompanija iš JAV. „ComStream“ įranga bei joje realizuotas garso signalų suspaudimo algoritmas kai kur tapo standartu. Tai sąlygojo kelios objektyvios priežastys:

Informacijos suspaudimo panaudojimas leidžia žymiai sumažinti perduodamos informacijos kiekį, o tuo pačiu susiaurinti dažnių juostą, kurią užima signalas, iki kelių šimtų kilohercų, išsaugojant išeities signalo kokybę.
Kuo mažesnis skaitmeninių duomenų srauto greitis, tuo daugiau energijos tenka kiekvienam perduodamam informacijos bitui, esant tam pačiam siųstuvo galingumui. Iš kitos pusės, kuo siauresnė yra dažnių juostą, kurią užima signalas, tuo didesnis yra signalo ir triukšmo santykis imtuvo įėjime, esant vienodoms kitoms sąlygoms. Tokiu būdu, skaitmeninio suspaudimo technologijos panaudojimas leidžia sumažinti perdavimo sistemos spinduliuojamo ekvivalentinio izotropinio galingumo ir priėmimo sistemos kokybės reikalavimus. Tai reiškia, kad siunčiant ar priimant skaitmeninio radijo signalus galima naudoti mažesnio skersmens antenas ir mažesnio galingumo perdavimo įrangą, negu, pavyzdžiui, siunčiant televizijos signalus per tą patį palydovą.
Siunčiant kelių radijo stočių signalus per vieną palydovo siųstuvą panaudojamas dažninis kanalų dalinimas (FDM6 Frequency Division Multiplexing). Šita technologija dar kitaip vadinama SCPC (Single Channel per Carrier – Viename nešančiame dažnyje – vienas kanalas). Esant tokiam bendram siųstuvo panaudojimui nebūtina perdavimo stotis (Uplink) išdėstyti vienoje vietoje. Kiekvieno kanalo signalai gali būti siunčiami iš bet kurio geografinio taško. Svarbu tik tai, kad šis taškas būtų palydovo priėmimo antenos aptarnaujamoje zonoje. Kelių stočių signalų sujungimas vyksta betarpiškai palydovo-retransliatoriaus anteniniame trakte. Jeigu stotis nutarė sudaryti savo palydovinį tinklą, nebūtina ieškoti „Uplink“ operatoriaus, kuris išskirtų jai transliacijos kanalą ir, kas sudaro dar didesnę problemą, kokybiško kanalo iki „Uplink“ moduliatoriaus. Galima turėti savo „Uplink“ ir išdėstyti jį šalia studijos. „ComStream“ perdavimo įranga leidžia paduoti į „Uplink“ įėjimą signalą skaitmeniniu pavidalu ir tokiu pat pavidalu gauti jį imtuvo išėjime. Tokiu būdu, galima visai eliminuoti analogines signalo perdavimo stadijas. Signalas nuo studijos iki kiekvieno siųstuvo gali būti perduodamas skaitmeniniu pavidalu.
Skaitmeninėms radijo transliacijoms panaudojamos plačiai išbandytos ir dokumentuotos palydovinės modeminės technologijos. Siuntimo ir priėmimo įranga yra universali, patikima kompaktiška ir santykinai pigi. Vienos soties minimalios konfigūracijos stereofoninio signalo perdavimo „Uplink“ kainuoja apie 20000 dolerių ir užima tik 3 sąlygines vietas standartiniame 19’’ stove (neįskaitant išorinės įrangos – SAD siųstuvo ir antenos).
Kartu su stereofoninio ar monofoninio kompaktinio disko kokybės garso signalu gali būti siunčiami bet kokie asinchroniniai duomenys mažais greičiais (tekstiniai dokumentai, faksai, binariniai failai), o taip pat specialios valdymo komandos. Tinklo administratorius gali pasirinktinai valdyti radijo stočių įranga – retransliatoriais kituose miestuose, pavyzdžiui, įjungti ar išjungti garso įrašo įrangą, įjungti automatinį vietinės reklamos arba stoties šaukinių įterpimą, perderinti ar atjungti imtuvą.

4.1. Tipinio palydovinio skaitmeninio radijo transliacijų tinklo struktūra

Tipinį skaitmeninio radijo transliacijų tinklą sudaro tris pagrindinės grandys:

Siuntimo stotis (Uplink)
Palydovas-retransliatorius
Viena ar kelios priėmimo stotys

Dažniausiai palydovinių transliacijų tinklas užtikrina vieno signalo transliaciją nuo vienos siuntimo stoties daugeliui priėmimo stočių. Tokio tinklo struktūrą vaizduoja 4.1 pav.

Siuntimo stotyje vieno ar kelių garso kanalų garso signalai, tarnybiniai duomenys ir valdymo komandos apjungiami į vieną skaitmeninį srautą ir perduodami į palydovą. Siuntimo stotis paprastai turi šiuos funkcinius mazgus:

Koderis / multiplekseris
Skaitmeninis palydovinis modemas
Super aukštų dažnių priėmimo / siuntimo blokas
Siuntimo antena
Siuntimo stotyje papildomai gali būti įrengta tinklo administravimo sistema (Audio Network Management System, ANMS) kompiuterio su atitinkama programine įranga pagrindu
Siuntimo stotyje papildomai gali būti įrengta įranga imtuvų kontrolei ir diagnostikai per telefono linijas.

Palydovinė tinklo grandis – tai komercinis palydovas-retransliatorius, esantis geostacionarioje orbitoje. Palydovinėms transliacijoms kaip taisyklė panaudojami „C-band“ (3,7–4,2 GHz) ir „Ku-band“ (10,7–12,75 GHz) dažnių ruožai.

Trečią grandį – priėmimo stotį – sudaro:

Palydovinė priėmimo antena
Radijo dažnių sujungimo kabelis
Skaitmeninis palydovinis imtuvas

Siuntimo stotyje panaudojamas koderis / multiplekseris „ComStream DAC700“ ir palydovinis modemas „ComStream CM701“ su super aukštų dažnių priėmimo / perdavimo bloku. Vienos radijo stoties stereofoniniam signalui siųsti gali būti panaudojama antžeminė priėmimo / siuntimo stotis „ComStream DT7000“ arba DT8000, kurią sudaro palydovinis modemas ir išorinis SAD blokas. Kaip priėmimo stotys panaudojami palydoviniai imtuvai ABR200 su atitinkama super aukštų dažnių įranga.

4.2. Siuntimo įranga

Koderis – multiplekseris „ComStream DAC700“

Vieno ar dviejų kanalų garso signalas analoginiu pavidalu arba skaitmeniniu formatu paduodamas į koderio DAC700 įėjimus. Įrenginys analoginius signalus pakeičia skaitmeniniais, po to koduoja juos, suspaudžiant informaciją. DAC700 numato vieno garso kanalo perdavimą (Mono režimas), dviejų nepriklausomų garso kanalų (Dual mono – stereo režimas) arba stereo garso su surištais kanalais (Joint stereo režimas). Priklausomai nuo darbo režimo ir reikiamos signalo kokybės, galimas įvairių suspaudimo laipsnių pasirinkimas, kurie atitinka skaitmeninio srauto greitį 56, 64, 96, 112, 128, 192, 256 ir 384 kbit/sek įrenginio išėjime. Signalo kokybė priklauso nuo suspaudimo laipsnio. DAC700 multiplekseris sujungia į bendrą skaitmeninį srautą suspaustus garso duomenis ir šiuos papildomus duomenis:

Vartotojo duomenys – binariniai failai, teksto dokumentai, faksai ir pan. Kaip duomenų įėjimas panaudojamas nuoseklus RS-232 prievadas. Duomenų perdavimo greitis yra nuo 300 iki 9600 bod. Jis yra paribotas bendro skaitmeninio srauto greičio multiplekserio išėjime.
Išorinės įrangos valdymo signalai. Valdymo signalų įėjimai – tai 16 loginių TTL lygių įėjimų, galvaniniu būdu atrištų nuo likusios įrenginio schemos dalies optoelektroninėmis poromis. Imtuvuose ABR200 šie signalai valdo aštuonias reles, kurios įjungia arba išjungia radijo soties periferinę įrangą.
Tinklo administravimo sistemos komandos (Audio Network Management System, ANMS). Šios sistemos galimybės bus aprašytos žemiau.

Suformuotas duomenų srautas, skirtas perdavimui, išvedamas iš DAC700 per sinchroninį RS422 prievadą.

Palydovinis modemas „ComStream CM701“

CM701 – universalus palydovinis modemas, skirtas dupleksiniam duomenų perdavimui. Duomenų srauto greitis modemo įėjime gali būti nuo 4,8 iki 9300 kbit/sek. Perdavimui skirti duomenys patenka į modemo įėjimą per RS449 prievadą, po to šifruojami pseudo atsitiktine eilute ir kanalinio kodo apsaugomi nuo klaidu. Toliau duomenų srautas Grejaus šifratoriaus išskaidomas į du srautus, kurie patenka į QPSK – moduliatoriaus įėjimus. Modemo išėjime suformuojamas QPSK 70 arba 140 MHz tarpinio dažnio signalas. Tai užtikrina suderinamumą su standartinę SAD įrangą. Kai modemas panaudojamas skaitmeninio radijo signalų duomenų siuntimui, jo priėmimo dalis nenaudojama.

Tinklo administravimo palaikymo sistema (Audio Network Management System, ANMS)

ANMS – tai IBM – suderinamas personalinis kompiuteris su atitinkama programine įranga. Sistema iš vienos darbo vietos leidžia:

Keisti perdavimo įrangos konfigūraciją, atlikti jos diagnostiką (koderio / multiplekserio, modemo, priėmimo / siuntimo stoties).
Pasirinktinai valdyti bet kurį imtuvą arba imtuvų grupę.
Atlikti naujos programinės įrangos įkrovimą į imtuvus.
Sukurti ir saugoti failų pavidalu imtuvų valdymo operacijų sekas. Kitaip tariant, sistema turi daugiakanalį taimerį, kuriuo galima užsiduoti kiekvienam imtuvui arba imtuvų grupei įjungimo laiką, persijungimo į kitą kanalą laiką, duomenų priėmimo pradžios ir pabaigos momentą.
Pasirinktinai siųsti duomenis imtuvams.

Skaitmeninis garso dažnių imtuvas „ComStream ABR200“

Imtuvas susideda iš šių funkcinių mazgų:

Moduliatorius
Mikroprocesorinio valdymo įtaisas, užtikrinantis imtuvo konfigūravimą, derinimą ir valdymą
Dekoderis, kuris turi analoginio garso išėjimus bei skaitmeninio formato garso išėjimus
Išorinių įrenginių valdymo prievadas
Asinchroninių duomenų išėjimo prievadas RS-232
RS-232 arba RS-485 prievadą imtuvo valdymui ar diagnostikai

ABR200 palaiko visus garso ir duomenų perdavimo režimus ir greičius, kuriuos numato koderis / multiplekseris DAC700.

4.3. Derinimo sistema

Skaitmeninio radijo signalas „ComStream“ sistemoje perduodamas viename nešančiajame dažnyje (Single Channel per Carrier, SCPC) ir užima labai siaurą, nuo 64 kHz (esant 64 kbit/sek greičiui ir keturių padėčių fazinei manipuliacijai QPSK) iki 512 kHz (esant 256 kbit/sek ir dviejų padėčių fazinei manipuliacijai BPSK) pločio dažnių juostą. Imtuvas ABR200 gali priimti signalus su nešančiais dažniais esančiais bet kur imtuvo įėjimo dažnių diapazone – nuo 950 iki 1450 MHz.

Pakeliui nuo modemo moduliatoriaus iki imtuvo demoduliatoriaus signalas yra kelis kartus pernešamas iš vieno dažnio diapazono į kitą. Dažniui keisti panaudojami heterodinai. To pasėkoje imtuvo įėjime dažnio reikšmė turi tam tikrą neapibrėžtumą, kurio dydis priklauso nuo bendros visų heterodinų suderinimo paklaidos. Šis neapibrėžtumas gali būti didesnis nei 2 MHz, kai konverterio heterodino dažniui stabilizuoti panaudojamas dielektrinis rezonatorius ir mažesnis kaip 15 kHz, kai panaudojamas konverteris su skaitmeniniu dažnių sintezatoriumi. Tokiu būdu, nešančiojo dažnio neapibrėžtumas gali keli kartus viršyti pačio signalo užimamos dažnių juostos plotį. Dėl to dažnis nėra lemiančiu derinant imtuvą.

Signalo atpažinimui į bendrą duomenų srautą kiekviename nešančiajame dažnyje koderis DAC700 įveda specialų identifikatorių. Identifikatorius sudarytas iš dviejų dalių – tinklo identifikatoriaus (network ID number) ir kanalo identifikatoriaus (channel ID number). Viena transliuojanti stotis į kiekvieno nešančiojo dažnio signalą įvedą skirtingus kanalo identifikatorius, o tinklo identifikatorius visuose nešančiuose dažniuose yra vienodas.

Derinimosi proceso metu imtuvas aptinka signalą su užduotu nešančiuoju dažniu, po to išskiria ir analizuoja kanalo ir tinklo identifikatorių. Jeigu bent vienas identifikatorius skiriasi nuo vartotojo užduoto, imtuvas tęs derinimosi procesą tol, kol neaptiks signalą su reikiamais identifikatoriais.

Taigi, imtuvui susiderinti reikalingi šie duomenys: nešantysis dažnis kiloherco tikslumu, tinklo identifikatorius, kanalo identifikatorius, duomenų srauto greitis ir moduliacijos būdas.

4.4. Valdymas

Imtuvas ABR200 neturi valdymo organų. Tačiau, numatyti trys imtuvo valdymo būdai:

Tinklo administravimo sistemos komandomis, perduodamomis palydoviniu ryšio kanalu kartu su garsu ir duomenimis.
Komandomis, siunčiamomis iš vietinio terminalo per valdymo ir diagnostikos prievadą RS-232. Imtuvo valdymo komandos – tai ASCII ženklų rinkiniai. Kaip terminalas gali tarnauti bet koks IBM – suderinamas personalinis kompiuteris su bet kokia ryšio programa, palaikančia ASCII simbolių apsikeitimą, pavyzdžiui „Hyperterminal“, kuris įeina į „Windows“.
Galima operatyviai pasirinkti vieną iš anksto apibrėžtą konfigūraciją (formatą), keičiant trijų TTL įėjimų loginius lygius perjungikliais.

4.5. Vidinės kontrolės ir diagnostikos sistema

ABR200 turi vidinę kontrolės sistemą, kuri fiksuoja iki 25 skirtingų klaidų ir avarijų. Vartotojas pats nustato tų klaidų ir avarijų sąrašą, kurie sukelia bendro avarijos signalo išdavimą (šviesos diodas priekinėje panėlėje ir avarinės relės suveikimas).

Imtuvas turi gedimų registrą: kuriame saugoma informacija apie gedimus ir avarijas, kurios įvyko po paskutinio registro valymą. Be to, imtuve numatyti signalo dingimo ir dekoderio sinchronizacijos trukių skaitliukai, jų turinį galima nuskaityti ir išvalyti atitinkamomis komandomis. Priekinėje panėlėje yra šviesos diodas, kuris indikuoja įėjimo signalo kokybę pagal principą blogai – gerai – labai gerai (nedega –mirksi – dega).

4.6. Priėjimo prie programų priėmimo ir konfigūravimo apribojimai

Anksčiau minėjome, kad skaitmeninio radijo transliacijos sistema „ComStream“ numato pasirinktinį radijo programų siuntimą, bet tik naudojant tinklo administravimo sistemą. Tai naudojama, kai tinklo operatorius nori apriboti priėjimą prie savo transliuojamų programų, pavyzdžiui, kai programos yra mokamos.

„Nulaužti“ apribojimą praktiškai neįmanoma – imtuvo nustatymui būtina žinoti tikslius parametrus. Jeigu nėra informacijos nuotėkio iš pačios tinklo stoties, vartotojas jų sužinoti negali. Imtuvo valdymo ir diagnostikos prievadas saugomas slaptažodžiu. Ištrinti nustatytą slaptažodį galima tik ištrynus visus imtuvo nustatymus. Tuo atveju, kai nustatymų parametrai vis dėl to kompromituojami, tinklo stotis gali juos pakeisti, perderinus visus tinko imtuvus.

5. Skaitmeninė televizija Lietuvoje

Lietuvoje taip pat pradedama galvoti apie skaitmeninę televiziją. Mūsų skaitmeninės televizijos atsiradimo pradžia galima laikyti 1999 metus, kai LTV įdiegė keturias skaitmenines vaizdo kameras ir skaitmeninį mikšerinį pultą. 1999 metais gruodžio mėnesį Lietuvos Respublikos Seime buvo įkurta analoginė-skaitmeninė studija, kuri transliuoja tiesioginius Seimo posėdžių reportažus per optinę ryšio liniją į Prezidentūros analoginę-skaitmeninę stotį. Kol kas tai yra pirma ir vienintelė tokia skaitmeninės televizijos sistema Lietuvoje. Jai toliau vystyti reikalingas skaitmeninės televizijos signalų paskirstymo tinklas.

Praeitų metų pabaigoje kompanija TV-3 pradėjo transliuoti programas per palydovinę ryšio liniją, kurias galima matyti ne tik Lietuvoje.

6. Literatūra

Suarchyvuotą straipsnį (HTML) galite atsisiųsti čia [74,52 KB].