Internetas kaime gyvenantiems senyvo amžiaus žmonėms dažnai vis dar nepažinus. Tačiau siekiantieji interneto ryšiu apjuosti visą šalį džiaugiasi, kad ryšio linijos „be darbo nestovi“. Interneto tinklas kaimo vietovėse plečiasi kasmet, bet šiandien jis vis dar pasiekiamas ne visiems, ypač – gyvenantiesiems toliau nuo tų apskričių savivaldybių ir kaimų seniūnijų, kuriuos praėjusiais metais sujungė interneto ryšys. 
Internetas kaime gyvenantiems senyvo amžiaus žmonėms dažnai vis dar nepažinus. Tačiau siekiantieji interneto ryšiu apjuosti visą šalį džiaugiasi, kad ryšio linijos „be darbo nestovi“. Interneto tinklas kaimo vietovėse plečiasi kasmet, bet šiandien jis vis dar pasiekiamas ne visiems, ypač – gyvenantiesiems toliau nuo tų apskričių savivaldybių ir kaimų seniūnijų, kuriuos praėjusiais metais sujungė interneto ryšys.
RAIN projekto pirmasis etapas įgyvendintas 2005–2008 metais, jis kainavo 73 mln. litų.
Šiuo projektu siekta suteikti plačiajuosčio duomenų perdavimo prieigą visoms kaimiškųjų seniūnijų viešojo sektoriaus administravimo institucijoms, ligoninėms, laboratorijoms, mokykloms, muziejams, bibliotekoms, viešosios prieigos prie interneto taškams, taip pat gyventojams ir verslo įmonėms.
Viršijo lūkesčius
 DELFI (J. Kupreščenko nuotr.) |
|---|
„Mūsų akimis, situacija dėl interneto kaime šiek tiek gerėja dėl RAIN tinklo įtakos. Bet jeigu nepradėtume RAIN projekto kito etapo, jau šiemet šis gerėjimas sustotų, kadangi interneto skverbtis vietovėse, kurias jau pasiekė RAIN tinklas, pasieks beveik miestų lygį, bet izoliuotos liktų tos vietovės, kurias prijungti numatyta RAIN 2 projekto metu“, – teigia VšĮ „Plačiajuostis internetas“ technologijų ir plėtros vadovas Gytis Liaugminas.
Nuo 2008 metų rugsėjo RAIN tinklas buvo pastatytas ir pradėtas naudoti visa apimtimi, o jo apkrovimo tempas, pasak pašnekovo, viršijo lūkesčius. „Šiandien turime sutartis su 16 operatorių, – sako jis. – Praktiškai visas pastatytas tinklas jau naudojamas, o didele jo dalimi naudojasi du ar daugiau operatorių.“
G. Liaugmino teigimu, siekiama, kad šio tinklo linijomis naudotųsi ir vartotojams teiktų plačiajuosčio ryšio reikalavimus atitinkančias paslaugas visi likę operatoriai, kurių, Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, pernai spalį iš viso buvo 113.
Faktai
Statistikos departamento duomenimis, 2008 metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2007 metais, asmeninius kompiuterius turinčių namų ūkių dalis kaime buvo 11 proc. punktų didesnė nei prieš metus, namuose turinčių interneto prieigą – 10 proc. punktų didesnė.
RAIN projektą finansavo Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto lėšomis. Nutiesta 3357 kilometrai šviesolaidinių kabelinių linijų, įrengti 509 RAIN tinklo mazgai, kuriais 467 kaimiškosios seniūnijos sujungtos su 51 savivaldybe, prie šviesolaidinės infrastruktūros prijungta 330 mokyklų. Bendra RAIN tinklo aprėptis – per 300 000 šalies kaimiškųjų vietovių gyventojų.
Seniūnijų darbuotojai dabar gali naudotis net keliomis specialiomis informacinėmis sistemomis: ūkininkų pasėlių deklaravimo, socialinės paramos, gyvenamosios vietos deklaravimo, dokumentų ir užduočių valdymo. Pavyzdžiui, socialiai remtiniems asmenims nebereikia vykti į socialinės paramos ir rūpybos skyrius savivaldybėse, nes visi duomenys, reikalingi socialinei išmokai gauti, yra patikrinami pačioje seniūnijoje.
Apjuos visus
G. Liaugminas dėsto, kad tose kaimiškose vietovėse, kurias pasiekia RAIN tinklas ir jį naudodami veikia mažmeniniai operatoriai, vartotojams internetas kainuoja tiek pat kaip ir mieste, nes operatoriai tas pačias paslaugas parduoda už tas pačias kainas.
„Vietovėse, kuriose operatoriai nedirba ir kurių nėra pasiekusios plačiajuosčio interneto linijos, situacija prastesnė. Vartotojams, norintiems gauti kokybiškas plačiajuosčio ryšio paslaugas, belieka individualūs sprendimai ir, žinoma, kitokios kainos“, – teigia jis ir priduria, kad tokiai situacijai taisyti numatytas RAIN 2 projektas, juo turėtų būti pasiekta, kad visi šalies interneto vartotojai galėtų naudotis visomis paslaugomis už vienodas kainas.
