Kur dedami seni arba sugedę mobilieji telefonai? Atsakymų į šį klausimą gali būti daugybė. Siūlome jums virtualią kelionę po mobiliųjų telefonų „kapines“, vietą, kur jie miršta arba pradeda naują gyvenimą.
2007 metais visame pasaulyje gyventojai išmetė daugiau nei pusę milijardo telefonų. Na, išmetė, nuvežė į sąvartyną, lyg kam nors tai rūpėtų, – pasakytų daugelis. Galbūt niekas ir nekreiptų į šį faktą dėmesio, jei išmetamų mobiliųjų telefonų skaičius neaugtų. Dėl to visuomenei tenka ieškoti šių įrenginių utilizacijos galimybių, kol jie netapo dar vienos ekologinės katastrofos priežastimi. Kai kurie gamintojai už simbolinį mokestį superka panaudotus telefonus. Tačiau profesionaliai tuo užsiima nedaug kompanijų. Viena iš jų – didžiausia JAV senų telefonų perdirbimo gamykla „ReCellular“.
Kiekvieną mėnesį čia patenka daugiau nei pusė milijono telefonų. Pradžioje jie yra rūšiuojami, testuojami. Įdomu tai, kad apie 60 % visų čia patenkančių įrenginių yra veikiantys. Juos remontuoja ir siunčia į panaudotos buitinės technikos parduotuves.
Aparatai, kurių nepavyksta sutaisyti, yra siunčiami į kitą gamyklą – „Sims Recycling Solutions“, kur juose esanti geležis yra susmulkinama ir išlydoma. Telefonų akumuliatoriai paprastai yra išimami ir utilizuojami atskirai.
Po to, mobilusis laužas patenka į lydymo krosnį, kur atsikratoma plastiko. Tarp kitko, lydant telefonų liekanas, atsiradęs šlakas naudojamas stogo dangų ir kitų statybinių medžiagų gamyboje. Kiekvieną mėnesį „Sims Recycling Solutions“ gauna daugiau nei 12 tonų mobiliųjų telefonų laužo.
Pasak „Sims Recycling Solutions“ viceprezidento, tokiu būdu kompanijai iš tonos telefonų pavyksta „išgauti“ 2,2 kg sidabro, 0,2 kg aukso ir 0,08 kg paladžio. Taigi, iš kiekvieno išmesto mobiliojo telefono galima „ištraukti“ brangiųjų metalų už 1 JAV dolerį. Štai kaip iš šiukšlių žmonės uždirba pinigus.