Elektroniniai prietaisai kiekvienais metais tampa vis sudėtingesni. Ne vienam vartotojui teko įsitikinti, jog perkant telefoną su daugybe telefono funkcijų, tenka atsisakyti telefono atsparumo smūgiams. Optinis vaizdo priartinimas, kietieji atminties diskai – tai tik dalis funkcijų, kurios pirmosios „žūna“ po fizinio smūgio. Laimei, jau pasiūlytas sprendimas šiai problemai.
Elektroniniai prietaisai kiekvienais metais tampa vis sudėtingesni. Ne vienam vartotojui teko įsitikinti, jog perkant telefoną su daugybe telefono funkcijų, tenka atsisakyti telefono atsparumo smūgiams. Optinis vaizdo priartinimas, kietieji atminties diskai – tai tik dalis funkcijų, kurios pirmosios „žūna“ po fizinio smūgio. Laimei, jau pasiūlytas sprendimas šiai problemai. Taikant naująjį išradimą telefonai, atsitrenkę į žemę, nedužtų, bet paprasčiausiai atšoktų.
Šią idėją pasiryžo įgyvendinti profesoriaus Apparao Rao vadovaujami Clemson Universiteto mokslininkai. Mokslininkų komanda sukūrė naują mikroskopinį „čiužinio“ sluoksnį. Sluoksnis, sudarytas iš anglies nanospiralių, sėkmingai apsaugančių sudėtingus ir jautrius įrenginius nuo pažeidimų smūgio metu.
Bendradarbiaudami su Kalifornijos universitetu, Clemson mokslininkai pademonstravo naująjį smūgius sugeriantį sluoksnį, sudarytą iš daugybės spiralės formos mikroskopinių strypelių. Kiekvienas sluoksnyje naudojamas strypelis yra tūkstantį kartų mažesnis negu žmogaus plaukas ir gali nepaprastai efektyviai sustabdyti smūgius.
Panašios anglies nanospiralės buvo sukurtos ir anksčiau, tačiau Clemson universiteto mokslininkai teigia, jog naujasis metodas unikalus, kadangi strypelius galima užauginti kur kas paprastesniu būdu. Jie užaugimai, panaudojus naują patentuotą angliavandenilio katalizatoriaus mišinį.
Nedūžtantys telefonai, tai tik ledkalnio viršūnė. Kūrėjai mano, jog jų išradimas galėtų padėti sukurti daug efektyvesnes kūno apsaugas sportininkams, susidūrimo metu gyvybes gelbėjančius automobilių bamperius ir t. t. Technologija taip pat turėtų leisti sukurti ir krepšius, apsaugančius jų viduje esančius įrenginius, arba būti naudojami, kaip itin kokybiškos batų pagalvės.
„Bėda su kuria susidūrėme anksčiau, tai būdas pagaminti pakankamai daug nanospyruoklių už prieinamą kainą, – sake Rao. – Kadangi dabartinis mūsų naudojamas metodas leidžia pagaminti nanospirales greit ir dideliu kiekiu, jos gali būti lengvai pritaikomos pramoniniam naudojimui. Po suformavimo nanospiralės gali būti dalimis paimamos ir pritaisomos ant kito paviršiaus. Taip įrenginys apkamšomas šiuo sluoksniu.“
Nuotraukoje matomi ankstyvesni tyrimai. Rao ir jo komanda, padedama UCSD, palygino tradicinius tiesius nanostrypus su spyruokliniais. Bandymo metu ant abiejų rūšių strypelių sluoksnio buvo metamas nerūdijančio plieno kamuolys. Spyruokliniai nanovamzdeliai visiškai atsistatė po smūgio, tuo tarpu tiesieji ne.
„Tai tarsi kiaušinio gaudymas, – sakė Rao. – Jei gaudydami kaišini ranką atitrauksite atgal, jūs pagausite kiaušinį ir prailginsite kontakto laiką per kuri kiaušinis sustoja. Susidūrimas bus švelnesnis ir kiaušinis neduš. Taip pat gaudomi beisbolo kamuoliukai.“
