JAV ir Danijos mokslininkai perspėja, kad mobiliaisiais telefonais kalbančios nėščios moterys gali rimtai pakenkti kūdikių sveikatai. Atlikę didelės apimties tyrimą, mokslininkai nustatė, kad jei nėščioji bent 2–3 kartus per parą kalbasi mobiliuoju telefonu, ji padidina riziką, jog vaikas ateityje taps hiperaktyvus, turės elgesio sutrikimų ar emocinio pobūdžio problemų bendraudamas su kitais.
JAV ir Danijos mokslininkai perspėja, kad mobiliaisiais telefonais kalbančios nėščios moterys gali rimtai pakenkti kūdikių sveikatai.
Moterims, kurios nėštumo metu naudojosi mobiliaisiais telefonais, dažniau gimsta vaikai su elgesio sutrikimais, atskleidė naujausias ir iki šiol išsamiausias tokio pobūdžio tyrimas, rašo britų dienraštis „The Independent“.
Atlikę didelės apimties tyrimą (buvo tirta daugiau nei 13 tūkstančių vaikų), mokslininkai nustatė, kad jei nėščioji bent 2–3 kartus per parą kalbasi mobiliuoju telefonu, ji padidina riziką, jog vaikas ateityje taps hiperaktyvus, turės elgesio sutrikimų ar emocinio pobūdžio problemų bendraudamas su kitais. Visų šių problemų tikimybė taip pat padidėja, jei vaikas iki 7 metų amžiaus pats naudojasi mobiliuoju ryšiu.
Pasak dienraščio, šio pirmojo tokio pobūdžio autoritetingo tyrimo rezultatai nustebino net jį vykdžiusius mokslininkus. Tačiau jie tvirtina, kad oficialus Rusijos valstybinės radiacinės apsaugos žinybos perspėjimas, kad mobilusis ryšys nėščiosioms ir mažamečiams kelia „beveik ne mažesnį“ pavojų sveikatai, nei nikotinas ar alkoholis, yra pagrįstas.
Kalifornijos universiteto Los Andžele (JAV) ir Danijos Orhuso (Aarhus) universiteto mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai bus paskelti žurnalo „Epidemiology“ liepos mėnesio numeryje. „Independent“ teigimu, jie bus itin svarūs dar ir dėl to, kad viena šio tyrimo autorių iš pradžių skeptiškai vertino galimą mobiliųjų telefonų poveikį sveikatai.
Kalifornijos universiteto profesorė Leeka Kheifets, vieno svarbiausių Tarptautinės nejonizuojančio spinduliavimo komisijos – mobiliojo ryšio naudojimo standartus nustatančios tarptautinės institucijos – komitetų narė, dar prieš 3,5 metų rašė, kad mobiliojo ryšio vartotojų tyrimų duomenys iki šiol „nepateikė įtikinamų įrodymų, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp patiriamo elektromagnetinio spinduliavimo ir kokio nors nepageidautino jo poveikio sveikatai“.
Mokslininkai apklausė 13 159 vaikų, gimusių Danijoje paskutinįjį XX a. dešimtmetį, motinas. Jie siekė išsiaiškinti, ar būdamos nėščios jos naudojosi mobiliuoju ryšiu, ar juo naudojasi jaunesni nei 7 metų amžiaus jų vaikai ir koks yra jų elgesys. Kadangi tuo metu, kai jos gimdė, mobilieji telefonai dar nebuvo visuotinai paplitę, mobiliuoju ryšiu išvis nesinaudojo arba naudojosi tik retkarčiais kone pusė motinų. Tai leido palyginti rezultatus.
Specialistai nustatė, kad toms moterims, kurios, būdamos nėščios, naudojosi mobiliaisiais telefonais, 54 proc. dažniau gimsta elgesio sutrikimų turintys vaikai. Ši tikimybė didėja proporcingai mobiliojo ryšio radiacijos trukmei. O jei vaikai vėliau patys imdavo naudotis mobiliaisiais telefonais, su elgesiu susijusių problemų tikimybė padidėdavo 80 proc. Emocinių problemų rizika išaugdavo 25 proc., bendravimo su bendraamžiais problemų tikimybė – 34 proc., hiperaktyvumo pavojus – 35 proc., kitų su elgesiu susijusių problemų rizika – 49 proc.
Mokslininkai tvirtina, kad šio tyrimo rezultatai buvo „netikėti“, ir jie nežino jokių biologinių mechanizmų, galinčių sukelti tokias pasekmes. Tačiau kai jie pabandė tai paaiškinti atsižvelgdami į kitas galimas sutrikimų priežastis – rūkymą nėštumo metu, paveldimus psichikos sutrikimus ar socialinę bei ekonominę būklę – aptiko, kad šių veiksnių sąsaja su mobiliųjų telefonų naudojimu ne tik neišnyko, bet priešingai – padidėjo.
Tyrėjai priduria, kad gali egzistuoti ir kitos galimos elgesio sutrikimų priežastys, kurių jie dar neišnagrinėjo, pavyzdžiui, kad dažnai mobiliuoju ryšiu besinaudojančios motinos skyrė mažiau dėmesio savo vaikams, ir pabrėžia, kad tyrimo rezultatus „reikia interpretuoti atsargiai“ ir tikrinti juos naujais tyrimais. Tačiau, pasak dienraščio, jie priėjo išvadą, kad jei atskleistieji rezultatai yra patikimi, „jie turės rimtų pasekmių visuomenės sveikatos apsaugai“.
Prestižinės Niujorko Mount Sinai medicinos mokyklos ir Vašingtono universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto profesorius Samas Milhamas, vienas tyrimų šioje srityje pradininkų, praėjusią savaitę pareiškė neabejojantis JAV ir Danijos mokslininkų atlikto tyrimo rezultatų tikrumu. Jis atkreipė dėmesį, kad Kanadoje neseniai buvo atlikti nėščių žiurkių, apšvitintų tokio pat tipo spinduliavimu, tyrimai. Jų palikuonių smegenyse buvo aptikti struktūriniai pakitimai.
„The Independent“ pažymi, kad Rusijos nacionalinis apsaugos nuo nejonizuojančio spinduliavimo komitetas perspėja, kad nėščių moterų ir vaikų naudojimasis mobiliuoju ryšiu turi būti „apribotas“. Komiteto specialistų teigimu, vaikus, kalbančius mobiliaisiais telefonais, „dažniau vargina susilpnėjusi atmintis ir dėmesys, sumažėję pažinimo ir mokymosi gebėjimai, padidėjęs dirglumas“, o tarp ilgalaikių tokio poveikio pavojų minėtinas „depresinis sindromas ir kitos smegenų nervų struktūros degeneracijos išraiškos“.
