Diskusijos apie tai, ar mobilieji telefonai daro kokį nors poveikį juos naudojančiųjų sveikatai, nerimsta jau seniai. Kas mėnesį ar kelis vis pasirodo pranešimai, palaikantys vieną ar kitą poziciją, skelbiantys prieštaraujančias tyrimų išvadas. Tuo tarpu aiškaus atsakymo į klausimą, ar poveikio sveikatai esama, vis dar nėra. Autoritetingas Didžiosios Britanijos neurochirurgas bei tyrėjas Vini Khurana teigia, kad esama ryšio tarp mobiliojo telefono vartojimo ir piktybinių auglių atsiradimo. 
Diskusijos apie tai, ar mobilieji telefonai daro kokį nors poveikį juos naudojančiųjų sveikatai, nerimsta jau seniai. Kas mėnesį ar kelis vis pasirodo pranešimai, palaikantys vieną ar kitą poziciją, skelbiantys prieštaraujančias tyrimų išvadas. Tuo tarpu aiškaus atsakymo į klausimą, ar poveikio sveikatai esama, vis dar nėra.
Autoritetingas Didžiosios Britanijos neurochirurgas bei tyrėjas Vini Khurana teigia, kad esama ryšio tarp mobiliojo telefono vartojimo ir piktybinių auglių atsiradimo. Pilnas naujausio V. Khurana tyrimo aprašymas jau artimiausiu metu bus paskelbtas viename iš mokslinių šalies žurnalų.
Daktaras Vini Khurana jau senokai garsėja savo kova prieš mobiliuosius telefonus. Jis yra paskelbęs daugiau nei 30 straipsnių, kuriuose nagrinėja ryšį tarp mobiliųjų technologijų ir įvairių vėžio formų paplitimo. Daktaro apžvelgtos literatūros šia tema sąraše – daugiau nei 100 kitų tyrėjų publikacijų. Žodžiu, specialistas rimtas, pripažintas, bet polinkį kautis prieš mobiliąsias technologijas taip pat turi rimtą.
Naujausiame straipsnyje V. Khurana teigia, kad tikėtina, jog mobilieji telefonai gali turėti rimtesnių pasekmių sveikatai nei rūkymas ar asbesto dulkės. Posakis skambus, tad ir dėmesio sulaukė nemažai.
Tiesa, panagrinėjus straipsnį giliau, sparnuotoji frazė jau neatrodo tokia kvaila. Mobilius telefonus visame pasaulyje naudoja daugiau nei 3 milijardai žmonių, tuo tarpu rūko – tik vienas milijardas. Kasmet pasaulyje dėl su rūkymu susijusių priežasčių miršta apie penkis milijonus žmonių.
Tuo, ar mobiliųjų telefonų naudojimas susijęs su vėžio atvejais Vini Khurana net neabejoja. Anot jo – akivaizdžiai esamą ryšio tarp dažnai telefonu kalbančiųjų ir smegenų auglių dažnio.
Daktaro teigimu, būtini valdžios institucijų sprendimai, tačiau kokie konkrečiai jis kol kas neįvardija. Tuo tarpu mobiliųjų telefonų industrija suskubo skambius V. Khurana teiginius pasmerkti. Didžiosios Britanijos Mobiliojo ryšio tiekėjų asociacija pareiškė, kad jo tyrimas – viso labo nesėkminga vieno asmens atlikta literatūros analizė.
Pagal vieną iš valstybinių JAV programų rugsėjį atlikta analizė rodo ką kitą – jos rezultatai teigia, kad ryšio tarp mobiliųjų naudojimo ir vėžio nėra. Tačiau vieningo sutarimo visgi nesama – JAV Nacionalinė maisto ir vaistų valdyba teigia, kad ryšys gali būti, tačiau jam patvirtinti arba paneigti būtini papildomi tyrimai. Identifikuojama, kad būtų tikslinga atlikti išsamius rizikos grupių – vaikų bei nėščiųjų moterų – tyrimus, taip pat ištirti itin daug mobiliuosius telefonus vartojančius asmenis.
Šių metų vasarį pasirodė dar vieno JAV atlikto tyrimo rezultatai, kurie teigė, kad intensyvus mobiliojo ryšio telefono naudojimas gali padidinti auglių riziką iki 50 %. Jo autoriai nurodė, kad tiriant technologijų poveikį sveikatai tikslinga atsižvelgti į naudojimo laiką, t. y. tikslinga tirti tik dažnai ir aktyviai telefonus naudojančius asmenis, o ne atsitiktinę imtį.
Nuo pat 1980-ųjų, kuomet mobilūs telefonai ėmė plisti, susirūpinimą jų įtaka sveikatai išreiškė ne vienas medicinos specialistas. Nors tokias prielaidas aiškiai įrodančių duomenų nėra, kalbos netyla, o paskutiniu metu vis dažniau prabylama ir apie bevielio tinklo bangų įtaką žmonėms.
Seras Wiliamas Stewartas iš Didžiosios Britanijos Sveikatos apsaugos ministerijos reikalauja, kad būtų atliktas išsamus ryšio tarp vėžinių susirgimų ir bevielio tinklo stotelių tyrimas. Austrijos Medikų asociacija net gi ėmėsi siekti, kad šalyje būtų uždraustas 802.11 standarto bevielių tinklų naudojimas.
Daktaro Khuranos tyrime apžvelgiami ir kitų Europos šalių mokslininkų pasiekimai nagrinėjant šią sritį. Štai Suomijoje atlikta analizė rodo, kad 10 metų ir ilgiau aktyviai mobiliuoju ryšiu besinaudojantys žmonės skundžiasi augliais 40 % dažniau nei laidinį ryšį tebenaudojantys senamadžiai. Švedijoje atlikto tokio pat tyrimo rezultatai stebina dar labiau – gauta, jog rizika ilgai naudojant mobilųjį telefoną atsiras auglių padidėja net 400 %.
Kuo viskas baigsis? Norėtųsi bent jau žinoti, kad vienokia ar kitokia pabaiga bus. Spėlionės dėl mobiliųjų poveikio tęsiasi jau trečią dešimtmetį ir pamažu pasiektas toks technologijų paplitimas, kad net ir paaiškėjus neigiamam poveikiui jas kažin ar būtų imta naudoti mažiau. Situacija kažkuo panaši į tą, kurią turime su lietuviškais kompiuteriniais terminais – nors traukinys tarsi ir seniai nuvažiavęs (kompiuteriai atsirado ne vakar), diskusijos netyla ligi šiol.
Parengta pagal „DailyTech“ medžiagą.
