Europos Komisija paskelbė 13-ąją bendrojoje telekomunikacijų rinkoje padarytos pažangos ataskaitą, kurioje teigiama, kad Danija, Suomija, Nyderlandai ir Švedija pagal plačiajuosčio ryšio diegimą pirmauja pasaulyje: 2007 m. pabaigoje plačiajuosčio ryšio skverbties mastas jose viršijo 30 %. Komisijos telekomunikacijų rinkos ataskaitoje teigiama, kad 8 ES valstybės narės pagal plačiajuosčio ryšio skverbtį lenkia JAV.
Europos Komisija paskelbė 13-ąją bendrojoje telekomunikacijų rinkoje padarytos pažangos ataskaitą, kurioje teigiama, kad Danija, Suomija, Nyderlandai ir Švedija pagal plačiajuosčio ryšio diegimą pirmauja pasaulyje: 2007 m. pabaigoje plačiajuosčio ryšio skverbties mastas jose viršijo 30 %.
2007 m. liepos mėn. minėtose ES šalyse, Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje, Liuksemburge ir Prancūzijoje plačiajuosčio ryšio skverbtis buvo didesnė nei JAV (22,1 %). Komisijos telekomunikacijų rinkos ataskaitoje teigiama, kad 8 ES valstybės narės pagal plačiajuosčio ryšio skverbtį lenkia JAV.
2007 m. ES nutiesta 19 mln. naujų plačiajuosčio ryšio linijų. Kitaip tariant, kasdien prie plačiajuosčio ryšio tinklo prisijungdavo po daugiau kaip 50 000 namų ūkių. Plačiajuosčio ryšio sektoriuje gauta apie 62 mlrd. EUR pajamų, o bendras skverbties mastas Europoje pasiekė 20 %.
Tačiau, jei būtų sustiprinta bendroji rinka, padidėtų konkurencija, o rinkos dalyviams būtų sumažinta reguliavimo našta, vartotojai gautų gerokai daugiau naudos.
„Europos reguliavimo modeliu siekiama didinti konkurenciją telekomunikacijų rinkoje, ir tai pradeda duoti juntamos naudos, – teigė už telekomunikacijas atsakinga ES Komisijos narė Viviane Reding. – Tačiau šioje srityje dar liko neišspręstų problemų. Pirma, prieigos prie fiksuotojo ryšio tinklo sektoriuje konkurencija tebėra nedidelė: 86,5 % klientų šio ryšio paslaugos vis dar teikiamos naudojantis istorinių operatorių infrastruktūra. Antra, nors telekomunikacijų technologijoms sienų ir nėra, pagrindinės ES telekomunikacijų įmonės iš užsienio rinkose vykdomos veiklos gauna tik 30 % visų savo pajamų. Tai rodo, kad dar nesame sukūrę bendrosios rinkos, kuri būtų patraukli įmonėms vykdyti veiklą ir teikti paslaugas Europos mastu, tad turime dėti daugiau pastangų, kad Europoje sumažėtų reguliavimo skirtumų. Tik atvėrusi įmonėms bendrąją rinką Europa taps konkurencinga, o vartotojai galės rinktis daugiau ir įvairesnių paslaugų priimtinomis kainomis.“
Paskelbtoje pažangos ataskaitoje apžvelgta Europos bendrosios telekomunikacijų rinkos padėtis 2007 m. gruodžio mėnesį. Ataskaita grindžiama nacionalinių telekomunikacijų reguliuotojų ir rinkos dalyvių pateiktais duomenimis bei statistika.
Telekomunikacijų sektoriuje gauta beveik 300 mlrd. EUR (2 % ES BVP) pajamų. Praėjusiais metais jų padaugėjo 1,9 %. Be to, 2007 m. – penkti metai iš eilės, kai šiame sektoriuje didėjo investicijos – jos viršijo 50 mlrd. EUR (ši suma panaši į investicijas JAV ir viršija kartu sudėtas investicijas Kinijoje ir Japonijoje).
Judriojo ryšio sektorius tebėra didžiausias telekomunikacijų rinkos sektorius: pajamos iš judriojo ryšio paslaugų padidėjo 3,8 % ir yra 137 mlrd. EUR. Judriojo ryšio skverbtis, palyginti su 2006 m. (103 %), dar padidėjo – iki 112 %. 2007 m. trečiosios kartos judriojo ryšio skverbtis padidėjo du kartus – iki 20 %, tad dabar yra daugiau kaip 88 mln. šio ryšio naudotojų. Dėl trečiosios kartos judriojo ryšio tinklų plėtros teikta daugiau ir duomenų perdavimo judriojo ryšio tinklais paslaugų – tokių paslaugų mastas padidėjo apie 40 %.
Palyginti su 2006 m., fiksuotojo ryšio balso telefonijos pajamos sumažėjo 5 %, nes klientai perėjo prie judriojo ryšio ir IP paslaugų. Tačiau fiksuotojo ryšio operatorių nuostolius kompensavo labai išaugęs plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimas, iš kurio gauta 62 mlrd. EUR pajamų.
2007 m. 12 mln. klientų pakeitė operatorius Judriojo ryšio balso telefonijos paslaugų kainų sumažėjimą iki 14 % lėmė tai, kad, įsikišus nacionaliniams telekomunikacijų reguliuotojams, buvo sumažinti skambučių užbaigimo judriojo ryšio tinkluose tarifai, kuriuos operatoriai vienas kitam taiko už skambučių sujungimą savo tinkluose. Be to, klientams siūlyta daugiau paslaugų paketų. Šiuo metu 13 % europiečių yra užsisakę paslaugų paketą su viena sąskaita: 12 % į savo paslaugų paketą įtraukė televizijos paslaugas, 23 % – balso telefonijos paslaugas, 6 % – judriojo ryšio telefonijos paslaugas, o 24 % – interneto prieigos paslaugas. Fiksuotojo ir judriojo ryšio naudotojai dabar gali perkelti telefono numerį (t. y. keisdami operatorių išsaugoti numerį) visose ES šalyse, išskyrus Bulgariją ir Rumuniją. 2007 m. operatorių pakeitė 12 mln. klientų.
Komisijos ataskaitoje taip pat nurodytos sritys, kuriose bendroji telekomunikacijų rinka dar nebaigta kurti:
- Istoriniams operatoriams priklauso daugiau kaip 46 % plačiajuosčio ryšio linijų, o septyniose valstybės narėse jie kontroliuoja daugiau kaip 60 % plačiajuosčio ryšio tinklų. Kipre, Liuksemburge ir Suomijoje istoriniams operatoriams priklauso daugiau kaip 70 % plačiajuosčio ryšio rinkos. Be to, 86,5 % klientų fiksuotojo ryšio telefonijos paslaugos vis dar teikiamos naudojantis istorinio operatoriaus infrastruktūromis, o dvylikoje valstybių narių šis skaičius viršija 95 %. Tokią padėtį lemia dar nepadaryti arba neįsigalioję reguliavimo pakeitimai.
- 2007 m. skambučių užbaigimo judriojo ryšio tinkluose tarifai sumažėjo, tačiau visoje Europos Sąjungoje jie labai skirtingi. Didžiausias ES skambučių užbaigimo judriojo ryšio tinkluose tarifas (22,4 euro cento už minutę Estijoje) skiriasi nuo mažiausiojo (1,9 euro cento už minutę Kipre) daugiau kaip 10 kartų. Tokia padėtis gali sukelti neaiškumą Europos mastu paslaugas teikiantiems operatoriams.
- ES šalyse nevienoda numerio perkėlimo tvarka: Airijoje ir Maltoje judriojo ryšio operatorių galima pakeisti per vieną dieną, o Italijoje ir Slovakijoje numerio perkėlimas trunka iki 20 dienų.
