Pastaraisiais mėnesiais suaktyvėjo kibernetinės atakos prieš Lietuvos įmones, naudojančias SMS žinučių siuntimo paslaugas. Įsilaužę į jų infrastruktūrą, aferistai pradeda nepastebimai siųsti pranešimus į egzotiškas šalis arba SMS srautą nukreipia į pelningas sukčiavimo schemas.

Telefone staiga nustojo veikti 5G ryšys? Tik nedaugelis įtartų, jog dėl to gali būti kaltas Rusijos glūdumoje įjungtas GPS signalo slopintuvas. Pastaraisiais mėnesiais Lietuvoje padažnėję GPS trikdžiai ne tik apsunkina aviacijos darbą, bet ir skatina kalbėti apie nuo šios technologijos priklausomos naujausios mobiliojo ryšio infrastruktūros atsparumą.

Išmaniųjų technologijų evoliucija keičia ne tik telefonų išvaizdą ir galimybes, bet ir pačias SIM korteles, leidžiančias naudotis mobiliuoju ryšiu. Vietoj įprastų SIM kortelių įrenginiuose vis dažniau naudojamos virtualios – eSIM kortelės. Pamažu kelią skinasi dar viena technologija – iSIM.

Telekomunikacijų bendrovėse Lietuvoje ūžiančios permainos atskleidžia, kokia dinamiška ir kompleksiška yra šio sektoriaus aplinka. Įvertinę telekomunikacijų industrijoje pasauliniu mastu vykstančius reiškinius, profesinių paslaugų bendrovės EY analitikai sudarė tarptautinį rizikų žemėlapį, kuriame išryškėjo šiuo metu sektoriui kylantys iššūkiai.

Sukanka lygiai trisdešimt metų pirmajam Lietuvoje atliktam mobiliojo GSM ryšio skambučiui. 1995 m. kovo 16 d. Ryšių ir informatikos ministras Gintautas Žintelis mobiliuoju telefonu paskambino tuometiniam „Omnitel“ valdybos pirmininkui Juozui Kazickui į Jungtines Amerikos Valstijas, taip atversdamas naują mūsų šalies istorijos puslapį.

Praėjusią savaitę Barselonoje praūžusi kasmetinė MWC technologijų paroda šiemet buvo kitokia, nei įprastai. Išmaniųjų telefonų gamintojai demonstravo didelį technologijų proveržį, pristatydami skustuvo plonumo įrenginius, o DI panaudojimas pasipildė naujomis sritimis. Tačiau svarbiausios renginio diskusijos sukosi apie tai, kaip Europos telekomunikacijų sektoriui atlaikyti pastarųjų mėnesių geopolitines įtampas.

Nemažai šiuo metu populiarių inovacijų buvo sukurtos tam, kad palengvintų gyvenimą tik daliai visuomenės. Galiausiai jos tapo neatsiejama kasdienybės dalimi daugumai žmonių. Retas kuris žino, kad tokie technologiniai išradimai, kaip audioknygos, balso asistentai ar vaizdo skambučiai, iš pradžių buvo skirti išskirtinai tik žmonėms su negalia.

Belaidė technologija „Wi-Fi“ vystosi sparčiau nei bet kada anksčiau. 2024 m. pasaulį išvydo „Wi-Fi 7“, kuris teoriškai gali pasiekti net iki 30 Gb/s teorinę spartą, o technologijų ekspertai jau šneka apie „Wi-Fi 8“. Ką tai gali reikšti mums ir mūsų namams po 5 metų?

Ar pastebėjote, kad jūsų telefone galimai trūksta dalies dirbtinio intelekto (DI) funkcijų, kurias socialiniuose tinkluose demonstruoja amerikiečiai? Visa tai – dėl vartotojų teises ginančio ES reguliavimo. Ekspertai paaiškina, su kokiais iššūkiais Europoje susiduria išmaniųjų telefonų rinkos lyderiai, ir kada lietuvių telefonai savo išmanumu pagaliau pasivys amerikiečių.

RRT skelbia apibendrintus 2024 m. elektroninių ryšių sektoriaus rezultatus. Bendrosios elektroninių ryšių sektoriaus pajamos pernai sudarė 877,4 mln. Eur ir buvo 3,6 proc. didesnės negu 2023 m. Investicijos į viešojo elektroninių ryšių tinklo infrastruktūrą 2024 m., palyginti su 2023 m., sumažėjo 10,3 proc. ir sudarė 100,4 mln. Eur, iš jų 56,7 proc. sudarė investicijos į viešojo mobiliojo ryšio infrastruktūrą.

Nors iki senojo prefikso 8 išjungimo liko vos dvi savaitės, dalis įmonių ir įstaigų vis dar vilkina būtinus telefono numerių pakeitimus. Beveik trečdalis fiksuotojo ryšio skambučių vyksta renkant aštuonetu prasidedančius numerius, o blogiausia, jog į raginimus juos atnaujinti nesureaguoja net gydymo įstaigos.

Daugiau kaip 6 tūkst. kartų – tiek vidutiniškai per parą Lietuvoje surenkamas skubios pagalbos telefono numeris 112. Vasario 11-ąją Europoje minima skubios pagalbos telefono numerio 112 diena. Šia proga ekspertai primena, kad pagalbą galima išsikviesti ne tik silpno ryšio zonoje, bet ir visiškai be SIM kortelės.

Lietuvai ruošiantis krizinėms situacijoms ir Baltijos jūroje pasikartojant sabotažo atvejams, kyla klausimas, ar nors vienai dienai Lietuva visiškai liktų be interneto? Ekonomikai gyvybiškai svarbaus interneto visoje Lietuvoje „išjungti“ nepavyks net ir paveikus daugiau kaip vieną ryšių infrastruktūros tašką. Ekspertai ramina, kad ekstremalioms situacijoms esame pasiruošę geriau nei manoma.

Įsivaizduokite, kad jūsų namų internetas pats persijungia į stabilesnį kanalą prieš svarbų skambutį, o operatoriaus klientų aptarnavimo robotas išsprendžia paslaugų sutrikimus, net nespėjus apie juos pranešti. Tokie ir panašūs sprendimai – tai dirbtinio intelekto galimybės.

Nors nauji išmanieji šiandien dygsta kaip grybai po lietaus, dalis lietuvių lieka ištikimi mygtukiniams jų protėviais. Net pastaraisiais metais tinkle veikia ne viena prie dvidešimt metų amžiaus ribos priartėjusi „Nokia“ ir net praėjusį amžių menantis „Ericsson“ „dinozauras“.