Praėjusią savaitę Barselonoje praūžusi kasmetinė MWC technologijų paroda šiemet buvo kitokia, nei įprastai. Išmaniųjų telefonų gamintojai demonstravo didelį technologijų proveržį, pristatydami skustuvo plonumo įrenginius, o DI panaudojimas pasipildė naujomis sritimis. Tačiau svarbiausios renginio diskusijos sukosi apie tai, kaip Europos telekomunikacijų sektoriui atlaikyti pastarųjų mėnesių geopolitines įtampas.

Nemažai šiuo metu populiarių inovacijų buvo sukurtos tam, kad palengvintų gyvenimą tik daliai visuomenės. Galiausiai jos tapo neatsiejama kasdienybės dalimi daugumai žmonių. Retas kuris žino, kad tokie technologiniai išradimai, kaip audioknygos, balso asistentai ar vaizdo skambučiai, iš pradžių buvo skirti išskirtinai tik žmonėms su negalia.

Belaidė technologija „Wi-Fi“ vystosi sparčiau nei bet kada anksčiau. 2024 m. pasaulį išvydo „Wi-Fi 7“, kuris teoriškai gali pasiekti net iki 30 Gb/s teorinę spartą, o technologijų ekspertai jau šneka apie „Wi-Fi 8“. Ką tai gali reikšti mums ir mūsų namams po 5 metų?

Ar pastebėjote, kad jūsų telefone galimai trūksta dalies dirbtinio intelekto (DI) funkcijų, kurias socialiniuose tinkluose demonstruoja amerikiečiai? Visa tai – dėl vartotojų teises ginančio ES reguliavimo. Ekspertai paaiškina, su kokiais iššūkiais Europoje susiduria išmaniųjų telefonų rinkos lyderiai, ir kada lietuvių telefonai savo išmanumu pagaliau pasivys amerikiečių.

RRT skelbia apibendrintus 2024 m. elektroninių ryšių sektoriaus rezultatus. Bendrosios elektroninių ryšių sektoriaus pajamos pernai sudarė 877,4 mln. Eur ir buvo 3,6 proc. didesnės negu 2023 m. Investicijos į viešojo elektroninių ryšių tinklo infrastruktūrą 2024 m., palyginti su 2023 m., sumažėjo 10,3 proc. ir sudarė 100,4 mln. Eur, iš jų 56,7 proc. sudarė investicijos į viešojo mobiliojo ryšio infrastruktūrą.

Nors iki senojo prefikso 8 išjungimo liko vos dvi savaitės, dalis įmonių ir įstaigų vis dar vilkina būtinus telefono numerių pakeitimus. Beveik trečdalis fiksuotojo ryšio skambučių vyksta renkant aštuonetu prasidedančius numerius, o blogiausia, jog į raginimus juos atnaujinti nesureaguoja net gydymo įstaigos.

Daugiau kaip 6 tūkst. kartų – tiek vidutiniškai per parą Lietuvoje surenkamas skubios pagalbos telefono numeris 112. Vasario 11-ąją Europoje minima skubios pagalbos telefono numerio 112 diena. Šia proga ekspertai primena, kad pagalbą galima išsikviesti ne tik silpno ryšio zonoje, bet ir visiškai be SIM kortelės.

Lietuvai ruošiantis krizinėms situacijoms ir Baltijos jūroje pasikartojant sabotažo atvejams, kyla klausimas, ar nors vienai dienai Lietuva visiškai liktų be interneto? Ekonomikai gyvybiškai svarbaus interneto visoje Lietuvoje „išjungti“ nepavyks net ir paveikus daugiau kaip vieną ryšių infrastruktūros tašką. Ekspertai ramina, kad ekstremalioms situacijoms esame pasiruošę geriau nei manoma.

Įsivaizduokite, kad jūsų namų internetas pats persijungia į stabilesnį kanalą prieš svarbų skambutį, o operatoriaus klientų aptarnavimo robotas išsprendžia paslaugų sutrikimus, net nespėjus apie juos pranešti. Tokie ir panašūs sprendimai – tai dirbtinio intelekto galimybės.

Nors nauji išmanieji šiandien dygsta kaip grybai po lietaus, dalis lietuvių lieka ištikimi mygtukiniams jų protėviais. Net pastaraisiais metais tinkle veikia ne viena prie dvidešimt metų amžiaus ribos priartėjusi „Nokia“ ir net praėjusį amžių menantis „Ericsson“ „dinozauras“.

Telefono ekrane įsižiebia pažįstamas numeris, bet pakėlus ragelį, kalba visai kitas žmogus? Deja, tai – ne techninė klaida, o gudrus sukčiavimo būdas. Suklastoję telefono numerį, aferistai taip bando iš lietuvių išvilioti jautrius duomenis.

Naudodamiesi belaidžiu internetu net nesusimąstome, kad dalis mūsų įrenginį pasiekiančios informacijos dar prieš kelias akimirkas keliavo jūros dugnu. Ne palydovai ar mobilieji tinklai, o būtent tūkstančius kilometrų besidriekiantys povandeniniai šviesolaidžio kabeliai užtikrina greitą duomenų perdavimą tarp skirtingų valstybių.

Jei jūsų telefono nuotraukų galerijoje tokia tvarka, kad „net velnias koją nusilaužtų“, „Apple“ turi jums reikalingą sprendimą. Patobulinta vaizdinė paieška „iPhone“ nuotraukų aplikacijoje leis greičiau surasti reikalingus kadrus pagal juose užfiksuotus objektus. Vienintelis „kabliukas“ – mainais už šį palengvinimą savo duomenimis tenka pasidalinti su pačia „Apple“.

Ar dar pamenate laikus, kai prieš dešimtmetį 2 GB dydžio filmą į asmeninį kompiuterį iš interneto parsisiųsti užtrukdavo daugiau nei dešimt minučių? Šiandien, naudojant moderniausią internetą, toks failas parsisiunčiamas vos per kelias sekundes. Nors technologijų evoliucija ne tik spartina duomenų perdavimą, bet ir keičia mūsų kasdienį gyvenimą bei darbo įpročius, ne visada reikia pasitikėti tik tomis technologijomis, apie kurių vystymąsi dabar kalbama daugiausia.

2024-aisiais metais elektroninių ryšių rinkoje netrūko reikšmingų iššūkių. Gamtos stichijos atskleidė, kad nesame pasirengę užtikrinti ryšį ekstremaliomis sąlygomis. Siaučiantys skaitmeniniai sukčiai gyventojams kainavo milijonus eurų. O ilgalaikio strateginio požiūrio į infrastruktūros plėtrą Lietuvoje trūkumas bei neefektyvus valstybės turto valdymas stabdo gigabitinio ryšio plėtrą.