Greičiausiai kiekvienas jūsų naudojasi „Skype“. Jaunoji karta sako, jog šiais laikais elektroniniai laiškai jau nemadingi – juos atstoja greitųjų žinučių (Instant Messaging) sistemos. Dažniau plepėdami „Skype“ aplinkoje, rašome mažiau laiškų, pokalbiai tampa laisvesni, atviresni, asmeniškesni. Ryškios šypsenėlės ir oficialus tonas nedera net bendraujant darbo reikalais. 
Greičiausiai kiekvienas jūsų naudojasi „Skype“. Jaunoji karta sako, jog šiais laikais elektroniniai laiškai jau nemadingi – juos atstoja greitųjų žinučių (Instant Messaging) sistemos. Dažniau plepėdami „Skype“ aplinkoje, rašome mažiau laiškų, pokalbiai tampa laisvesni, atviresni, asmeniškesni. Ryškios šypsenėlės ir oficialus tonas nedera net bendraujant darbo reikalais. Tinklalapiuose greitai.lt, geliufabrikas.lt, level.lt ir daugelyje kitų „Skype“ programa nurodoma kaip geriausia priemonė susisiekti su konsultantu.
Nors „Skype“ programa labai paplitusi, tačiau tik nedaugelis žino, kaip ji iš tiesų veikia. Kodėl ji nemokama ir be reklamų? Kodėl jos nemėgsta tinklo administratoriai? Kodėl retkarčiais nenukeliauja žinutės? Kas nutiko šių metų rugpjūčio 16-ąją? Kodėl sunku suvaldyti „Skype“ tinklu plintančius virusus? Tikras kompiuterijos mėgėjas turėtų žinoti atsakymus į šiuos klausimus. „Skype“ sukūrė du estai – Niklas Zennstromas ir Janus Friis, anksčiau dirbę prie populiarios keitimosi failais sistemos „KaZaA“. Pardavę bendrovę, 2003 m. rugpjūtį jie pasauliui pristatė „Skype“.
Milžinišką šios programos populiarumą lėmė ne tik techninės priežastys. Internet telephony that just works (Internetinė telefonija, kuri tiesiog veikia) šūkiu pristatoma programa buvo pirmoji, apėjusi kliūtis, su kuriomis teko susidurti rinkos pionieriams. Didžiausia jų – dėl įvairių užkardų ir potinkliuose esančių kompiuterių susisiekti pavykdavo tik ketvirtadaliui vartotojų. Net prisiskambinus ryšio kokybė būdavo prastoka. „Skype“ veikia pagal decentralizuotą P2P (peer-to-peer) tinklo modelį. Prisijungus prie pagrindinio „Skype“ login serverio, visi tolesni ryšiai vyksta padedant kitiems „Skype“ vartotojams. Galingus kompiuterius, gerą atvirą interneto ryšį ir pakankamai laisvų išteklių turintys kompiuterininkai išlaiko visą tinklą. Jie pažymimi supernode ženklu, ir kiekvienas jų koordinuoja maždaug trijų šimtų kitų vartotojų duomenis.
Trys šimtai – nedidelis skaičius, todėl šie informaciją koordinuojantys kompiuteriai nelabai apkraunami. Supernode klientai padeda susisiekti net labiausiai nutolusiems žmonėms, leidžia atlikti paiešką. Vartotojams sėkmingai radus vienas kitą, vėliau pokalbis vyksta be tarpininkų, išskyrus tuo atveju, jei nė vienas iš pokalbio dalyvių negali atverti reikiamos jungties (port). Tada ryšiui naudojamas atraminis (relay) supernode kompiuteris. Schemoje aktyvūs pokalbiai ir failų siuntimai pažymėti raudonai.
Tokia tinklo struktūra leidžia apeiti tiesioginių susijungimų kliūtis ir išnaudoja visus tinklo pralaidumo privalumus, jei tiesioginis susijungimas įmanomas. Garsui ir vaizdui glaudinti „Skype“ naudoja moderniausius algoritmus, todėl pokalbiams balsu ir vaizdo konferencijoms nebūtinas labai didelis tinklo pralaidumas. Svarbu ir tai, kad „Skype“ perduoda aukštos 20 Hz – 20 KHz kokybės garsą, tuo tarpu įprastos telefono linijos apsiriboja 300 Hz – 3,4 KHz dažnių intervalu. Visi perduodami duomenys šifruojami korinio ryšio standartus atitinkančiais 256 bitų raktais.
Decentralizuotas tinklo modelis leido „Skype“ tinklui įspūdingai plėstis. Konkuruojančių greitųjų žinučių paslaugų kūrėjai gali tik pavydėti galimybės keleriopai padidinti vartotojų skaičių neperkant brangių juos aptarnaujančių tarnybinių stočių. „Skype“ vartotojai patys kuria reikiamo dydžio infrastruktūrą, ir kompanijai tai nieko nekainuoja. Centralizuotos tik prisijungimo ir tam tikrų mokamų paslaugų (SkypeOut, Voicemail) tarnybinės stotys. Kadangi nevaržo centrinių stočių išlaikymo sąnaudos, „Skype“ vartotojams, kitaip nei ICQ ir „MSN Messenger“, reklamos nerodomos. Manoma, jog ši smulkmena gerokai prisidėjo prie „Skype“ sėkmės. Tačiau „Skype“ populiarumą lėmė ir kiti netechnologiniai aspektai.
„Mes su Friisu įkūrėme „Skype“ tam, kad sudrebintume įsigalėjusį status quo. Kad padovanotume žmonėms funkcionalią asmeninę ryšio priemonę. Norėdami tai padaryti, sukūrėme kompanijos dvasią, puikiai atskleidžiančią mūsų atsidavimą naujovėms. Ši dvasia gyvuoja kruopščių nuolatinių pastangų dėka“, – sako Niklas Zennstromas.
„Skype“ kultūra šiek tiek panaši į „Google“. Tai profesionali, šilta ir linksma kompanija, artimai ir betarpiškai bendraujanti su vartotojais. Niekas nepasikeitė net elektroninės komercijos gigantui „eBay“ įsigijus „Skype“ už 2,6 milijardo JAV dolerių. Įžengus į „Skype“ būstinę Taline, pasitinka kontoros šuo Tobis, o ant sienų iškabintuose evakuacijos planuose prie kiekvienos darbo vietos nurodytas darbuotojo vardas. Pietūs čia skanūs ir nemokami, o per pertraukėlę su kolegomis galima pažaisti biliardą.
Toks bendrovės įvaizdis pravertė ir šių metų rugpjūčio 16-ąją, kai „Skype“ tinklo darbas buvo sutrikęs net dvi paras. Tinklo problemas sukėlė „Skype“ programinė klaida. 3 val. nakties automatiškai įdiegę „Windows Update“ pataisas, daugybė kompiuterių operacinę sistemą įkrovė iš naujo (reboot). Kadangi supernode statusas suteikiamas tik kompiuteriams, kurie stovi įjungti pakankamai ilgą laiką (high uptime), tinkle pradėjo trūkti supernode lygio vartotojų. Veikiantys supernode kompiuteriai nesugebėjo atlaikyti didelio prisijungusiųjų antplūdžio ir „pakibo“.
Ši griūtis sunaikino milžinišką net ketverius metus formuotą P2P tinklą. Per dvi dienas, padedant „Skype“ inžinieriams, jis vėl sėkmingai buvo atkurtas. Dėl šio incidento „Skype“ sulaukė nemažai kritikos, tačiau dažnesni buvo palaikymo žodžiai ir noras padėti visą parą dirbantiems kompiuterininkams. Tai artimo ir nuoširdaus bendravimo rezultatas. Žinoma, šypsenomis techninių problemų neišspręsi, bet vis dėlto geriau, kai jos įveikiamos besišypsant. „Skype“ teigia, jog panašūs incidentai daugiau nepasikartos.
Nepaisant to, dinamiškas P2P tinklas nėra toks stabilus, kaip norėtųsi. Kasdien vartotojai susiduria su laiku neišsiųstų žinučių problemomis, vėlavimais atnaujinti būsenos tekstą. Paskutinėse programos versijose jos pasitaiko rečiau, bet vis dar neišvengiamos. Naujos kartos IPv6 protokolas turėtų išspręsti daugelį architektūrinių problemų, tačiau kol kas tenka taikytis su IPv4 potinkliais, užkardomis ir nepatikimu interneto ryšiu. Dėl agresyvaus tinklo barjerų apėjimo ir galimo kompiuterių išteklių panaudojimo gavus supernode statusą „Skype“ nėra mėgstamas didelių įmonių tinklo administratorių. Universitetų kompiuterių administratoriai, norėdami sumažinti tinklo apkrovą, net buvo visiškai užblokavę „Skype“. Tiesa, naujoms šios programos versijoms jau galima nurodyti, kaip elgtis ir kaip nesielgti įmonės tinkle.
Atvirojo kodo entuziastai ir kiti technologijų mėgėjai kritikuoja „Skype“ uždarumą. Atvira „Skype“ protokolo specifikacija leistų suderinti tinklą su kitų greitųjų žinučių programų formatais. Šiuo metu siūlomi standartizuoti būdai (API) programoms bendrauti su „Skype“, tačiau pats protokolas yra uždaras. Tai gali būti ilgalaikės programos sėkmės stabdys. Minėtą API išnaudoja keletas naujų virusų, plintančių tik per „Skype“. Tiesa, jie naudojasi ne „Skype“ spragomis, o žinutės adresatų naivumu, tad išprususiems kompiuterininkams dėl to nerimauti nereikėtų.
Nepaisant to, neturint centralizuotų tarnybinių stočių, tokius virusų protrūkius sunku suvaldyti. Šios programos kūrėjų vizijose „Skype“ – platforma, leidžianti kitoms kompiuteryje esančioms programoms nesudėtingai dalytis failais, keistis žinutėmis, ieškoti įmonių „SkypeFind“ kataloguose, klausytis „Skypecast“ transliacijų. Šią kryptingą programos plėtrą galima palyginti su gerai žinomo „Nero“ programų rinkinio augimu.
Nors nemažai vartotojų norėtų, kad „Skype“ liktų pokalbių programa, tačiau jos kūrėjų užmojai daug didesni. Jie mano, jog „Skype“ turėtų būti įvairiapusio bendravimo priemonė moderniame pasaulyje, kuriame kiekvienas mobilusis įrenginys nuolat prisijungęs prie interneto. Tiesa, šioje srityje dar reikėtų padirbėti, nes dėl decentralizuoto tinklo modelio sudėtinga sukurti kompaktiškas versijas „Symbian“ operacinei sistemai ir JAVA J2ME platformoms. Šiuo metu tik su „Windows Mobile“ OS suderinami mobilieji įrenginiai gali naudotis „Skype“. Taigi „Skype“, radikaliai pakeitusi mūsų požiūrį į tarptautinius skambučius, tapo miela programa, kuria kasdien naudojasi dešimtys milijonų žmonių. Ir jiems tai patinka.
