Planšetiniai kompiuteriai, interaktyvios lentos, edukaciniai žaidimai ir įvairios programėlės tampa neatsiejama kasdienio vaikų ugdymo dalimi. Švietimo ekspertai pastebi, kad modernių technologijų naudojimas darželiuose šiandien neišvengiamas ir gali būti labai naudingas, tačiau tai daryti būtina atsargiai ir kūrybiškai.
Planšetiniai kompiuteriai, interaktyvios lentos, edukaciniai žaidimai ir įvairios programėlės tampa neatsiejama kasdienio vaikų ugdymo dalimi. Švietimo ekspertai pastebi, kad modernių technologijų naudojimas darželiuose šiandien neišvengiamas ir gali būti labai naudingas, tačiau tai daryti būtina atsargiai ir kūrybiškai.
Pranešimo autorių pateikta nuotr.
Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų asociacijos vadovė Lina Bagdanavičienė sako, kad šiandien daugelis šalies ikimokyklinio švietimo įstaigų savo ugdymo procese jau naudoja vienokias ar kitokias skaitmenines technologijas, o konkrečius tikslus įtraukti jas į švietimo procesą kelia ir valstybė.
„Aš manau, kad šiuolaikiniame pasaulyje tai yra neišvengiama, technologijos turi būti integruojamos į ugdymo procesą. Žinoma, tai turi būti daroma protingai ir atsargiai. Juk nekalbame apie tai, kad vaikai žaidžia žaidimus ar žiūri filmukus, jos iš tiesų naudojamos švietimo reikmėms“, – teigia pašnekovė.
Kas naudojama
Tai, kaip technologijos integruojamos į kasdienes ikimokyklinio ugdymo įstaigų veiklas, pašnekovės teigimu, šiandien dažnai priklauso ir nuo pedagogų entuziazmo, įgūdžių.
„Šiandien darželiai vis plačiau taiko informacines technologijas vaikų ugdymui. Technologijos naudojamos atsakingai – jos tampa priemone papildyti ugdymo procesą, skatinti vaikų smalsumą ir pažinimą“, – teigia L. Bagdanavičienė.
Vaikai darželiuose turi galimybę fotografuoti gamtą, daiktus, savo darbus ar piešinius, kurti parodas, filmuoti, eksperimentuoti su animacija, piešti kompiuterinėmis programomis, naudotis išmaniąja lenta, dėlioti įvykių seką ar kurti QR kodus, stebėti interaktyvias pamokas, dalyvauti virtualiose viktorinose.
Darželyje pasitelkiant technologijas vaikams gali būti kuriamos įvairios aplinkos, skatinančios ieškoti, atrasti ir išbandyti naujus dalykus. Nuolat ugdomi STEAM (mokslas, technologijos, inžinerija, menas, matematika) gebėjimai tiek spontaniškoje, tiek kryptingai organizuotoje veikloje. Vaikai tyrinėja formas, spalvas, medžiagas, stebi jų savybes ir pokyčius, konstruoja, ardo, kuria ir perkuria įvairius objektus, statydami ar projektuodami savo sumanymus.
Tokia veikla ne tik lavina vaikų kūrybiškumą ir problemų sprendimo įgūdžius, bet ir ugdo gebėjimą pažinti pasaulį savo tempu, per žaidimą, bandymus ir patyrimą.
Nors galimybės technologijas taikyti šiandien beribės, taip pat ugdomas atsakingas ir saugus technologijų naudojimas – vaikus visada lydi ir prižiūri pedagogai, kurie stebi IT naudojimo laiką ir parenka priemones, tinkamas pagal vaikų amžių ir poreikius.
Technologijos turi ugdyti kūrybiškumą
Psichologė, socialinių mokslų daktarė, VšĮ „Vaiko psichologijos centras“ steigėja Monika Skerytė-Kazlauskienė, kalbėdama apie šiuolaikinių technologijų panaudojimą ikimokyklinio ugdymo įstaigose, sako, jog svarbiausia, kad pedagogai ugdymo procese technologijomis naudotųsi ne vien formaliai ar buitiškai, bet gebėtų atskleisti jų kūrybinį potencialą. Technologijos turėtų tapti įkvėpimo šaltiniu, skatinančiu vaizduotę ir kūrybiškumą.
„Darželiai technologijas turėtų naudoti nebent labai kūrybiškiems tikslams, kad išplėstų vaikų vaizduotę. Ne tam, kad vaikai išmoktų naudotis technologijomis, o tam, kad jų pačių gyvenimas ir mąstymas būtų praturtinti. Vaikai jau ir taip auga su technologijomis, jų mokyti naudotis nereikia“, – teigia pašnekovė.
Šiandien galima pastebėti skirtingas tėvų nuostatas technologijų naudojimo vaikų gyvenime klausimu. Vieni tėvai noriai leidžia vaikams naudotis planšetėmis, telefonais ar kompiuteriais, matydami tai kaip šiuolaikinio ugdymo ir pramogų dalį. Tuo tarpu kiti yra itin skeptiški ir stengiasi kuo labiau riboti vaikų laiką prie ekranų, baimindamiesi neigiamo technologijų poveikio sveikatai ir raidai.
„Jei jos naudojamos tik buitiniu būdu – tarkime, vietoj pasakos skaitymo vaikams tiesiog parodomas filmukas – tai tikrai negerai. Svarbu, ką mes pakeičiame technologijomis. Jei vietoj ėjimo į lauką ir vaikščiojimo per balas vaikai žiūri į ekraną – tai nelogiška. Bet jei, pavyzdžiui, jie lauke pamato vabaliuką, o paskui darželyje per ekraną išdidina jo vaizdą ir tyrinėja – tada tai prasmingas technologijų ir realybės derinimas“, – teigia M. Skerytė-Kazlauskienė.
Ji priduria, kad svarbiausia – neskubėti vaikų anksti įtraukti į skaitmeninį pasaulį, kol jie dar nepažino tikrojo, „gyvo“ gyvenimo.
„Vaikai vis dar tokie patys kaip prieš 100 metų. Iki mokyklos jiems reikia paprastų dalykų – gyvų istorijų, meilės, šilumos, galimybės tyrinėti pasaulį savo tempu. Jei bandysime juos skubinti su technologijomis, tai bus klaida, nes vaikai nepasikeitė – pasikeitė tik pasaulis aplink juos. Kai vaikai jau išmoksta veikti realiame pasaulyje – su tikrais žaislais, tikrais žmonėmis – tada galima įtraukti ir technologijas. Jie jas naudoti išmoks labai greitai. Bet jei jie nebus išmokę būti realybėje, tada ir technologijos taps tik pabėgimo priemone“, – teigia pašnekovė.
