Visą dieną praleidote naršydami internete, bet vietoje minčių galvoje „verda“ tik neaiški „TikTok“ įrašų ir memų „sriuba“? Šį reiškinį apibūdina naujadaras „smegenų puvimas“, kurį dar pernai Oksfordo žodynas paskelbė metų žodžiu. Dėl viso to kalta skaitmeninio turinio perkrova, pastaraisiais metais tapusi vienu didžiausių šiuolaikinio žmogaus priešų.
Visą dieną praleidote naršydami internete, bet vietoje minčių galvoje „verda“ tik neaiški „TikTok“ įrašų ir memų „sriuba“? Šį reiškinį apibūdina naujadaras „smegenų puvimas“ (angl. brainrot), kurį dar pernai Oksfordo žodynas paskelbė metų žodžiu. Dėl viso to kalta skaitmeninio turinio perkrova, pastaraisiais metais tapusi vienu didžiausių šiuolaikinio žmogaus priešų. „Telia“ pranešime žiniasklaidai pasakoja, kaip informacijos perteklius keičia mūsų elgesį bei sprendimus, ir kaip turėtume su tuo kovoti.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Pasaulyje, kuriame kasdien sukuriama apie 167 milijonų filmų prilygstantis duomenų kiekis, informacijos gausa jau nebėra tik teorinė problema. Toks didelis turinio kiekis labai smarkiai ir ne visada pastebimai veikia šiuolaikinio žmogaus gyvenimą. Jam darosi sunku išskirti prioritetus, efektyviai valdyti laiką ir apgalvotą sprendimą atskirti nuo instinktyvaus. Todėl esminiu gebėjimu šiandien tampa informacijos filtravimas, kurį gali palengvinti tiek pačios technologijos, tiek mūsų pačių sąmoningumas“, – sako „Telia“ įvairovės ir įtraukties vadovė Julija Markeliūnė.
Turinio perkrova kelia nuolatinį stresą
Informacijos pertekliaus poveikį šiuolaikiniam žmogui tyrinėjantys mokslininkai dažnai remiasi Milerio dėsniu, teigiančiu, kad trumpalaikė atmintis vienu metu gali apdoroti tik 5–9 informacijos vienetus. Mūsų smegenys evoliucionavo medžioklės-rinkimo laikais, bet šiandien informacijos apdorojimo poreikiai yra išaugę galybe kartų. Akademiniame žurnale „Information Society“ skelbto tyrimo duomenimis, vidutinis žmogus per dieną gauna maždaug 74 gigabaitus (GB) duomenų, todėl nenuostabu, jog dėl to mūsų smegenys nuolat dirba ties perkrovos riba.
„Informacinė perkrova egzistuoja jau seniai – dar ketvirtame amžiuje prieš mūsų erą Ekleziasto knygos autorius skundėsi, kad „knygų rašymui nėra galo“. Tačiau dabartinė situacija istorijoje neturi precedento. Mūsų dėmesio išteklių atrodo per mažai viskam, ką norėtume ar privalėtume žinoti. Nuolatinis naujienų, el. laiškų, žinučių ir pranešimų srautas sukuria tai, ką specialistai vadina „nuolatiniu daliniu dėmesiu“ – būseną, kai esame visada prieinami, bet niekada visiškai nesusikoncentruojame. Harvardo tyrėjai nustatė, jog ši situacija 8 iš 10 žmonių kelia stresą, nors dar 2020 m. stresą jaučiančiųjų dalis siekė 60 proc.“, – pasakoja J. Markeliūnė.
„Microsoft“ dirbusi amerikiečių rašytoja Linda Stone pastebėjo kitą su informacijos pertekliumi susijusį fenomeną – „el. pašto apnėją“. Daugiau nei prieš dešimtmetį atlikto eksperimento metu ji nustatė, kad didžioji dalis žmonių, skaitydami elektroninius laiškus, tiesiogine prasme sulaiko kvėpavimą. Šis automatinis fiziologinis atsakas į skaitmeninį stresą sukelia tai, ką psichologai vadina „reaktyvumo būsena“ – organizmas nedelsiant pereina į kovinį režimą, dėl ko išsiskiria streso hormonai, padažnėja širdies ritmas ir pasiruošiama galimam pavojui. Ilgainiui nuolatinį streso būsena gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, įskaitant nemigą, dirglumą ir net širdies bei kraujagyslių ligas.
Daugiau informacijos – nebūtinai geresnis sprendimas
Ar jums pažįstama situacija, kai bandote išsirinkti filmą „Netflix“ platformoje, bet po 30 minučių naršymo vis dar nežiūrite nieko? 2022 m. žurnale „Journal of Economics, Financeand Accounting Studies“ publikuoto tyrimo duomenimis– kuo daugiau turime pasirinkimų, tuo dažniau apskritai atsisakome rinktis. Šis reiškinys, vadinamas „sprendimų paralyžiumi“, tapo toks paplitęs, kad kai kurios didžiosios prekybos platformos pradėjo mažinti produktų variacijas, siekdamos pagerinti vartotojų patirtį ir padidinti pardavimus.
Skaitmeniniame pertekliaus amžiuje mūsų smegenys veikia kone autopiloto režimu. Nors didelis mums prieinamų duomenų kiekis sudaro įspūdį, kad pasiremdami jais, galime priimti geriausius sprendimus reikiamu metu, neretai yra visiškai priešingai. Garsus amerikiečių psichiatras ir „New York Times“ bestselerių autorius Edward M. Hallowell teigia, kad susidūrus su informacijos perkrova, vietoje aukštesniųjų smegenų funkcijų aktyvavimo, įsijungia primityvesni smegenų centrai.
„Šiuolaikinis gyvenimas kuria iliuziją, kad turint daugiau informacijos priimame labiau pasvertus sprendimus, tačiau tyrimai rodo priešingą tendenciją. Pasinerdami į informacinį triukšmą, mes tik stumiame save į skubotas ir neapgalvotas reakcijas, nulemtas smegenų perkrovos ir iš to kylančios panikos. Kaip neuro mokslininkai metaforiškai aiškina – tai tarsi bandyti gerti iš gaisrinės žarnos. Kuo daugiau informacijos mums tenka apdoroti, tuo labiau pasikliaujame paviršutiniškais stereotipais irišankstinėmis nuostatomis, o ne nuodugnia analize“, – prideda „Telia“ atstovė.
Kaip kovoti su informacijos pertekliumi?
Technologijų kūrėjai, pripažindami augančią skaitmeninės perkrovos problemą, vis aktyviau siūlo sprendimus, padedančius vartotojams atsijungti nuo nesibaigiančio informacijos srauto. Išmaniuosiuose telefonuose įdiegtos sistemos, padedančios kontroliuoti vartotojų dėmesį ir laiko praleidimą skaitmeninėje erdvėje, tampa vienais svarbiausių įrankių kovoje su informacine perkrova.
„Apple“ įrenginių „FocusMode“ ir „Android“ telefonų „Digital Wellbeing“ sistemos siūlo išsamų funkcijų spektrą, skirtą padėti vartotojams atgauti kontrolę. „FocusMode“ leidžia valdyti pranešimus, pasirenkant, kokie kontaktai ir programėlės gali pasiekti vartotoją tam tikru metu, sukurti automatizuotas rutinas pagal vietą, laiką ar naudojamas programėles bei sinchronizuoti nustatymus visuose „Apple“ įrenginiuose. Tuo metu „Android Digital Wellbeing“ siūlo programėlių naudojimo stebėseną, laiko limitus konkrečioms programėlėms, specialų miego režimą su nespalvotu ekranu bei pranešimų kontrolę.
„Informacinio triukšmo šiandien neįmanoma išjungti – jis skverbiasi per ekranus, pranešimus, naujienas ir socialinius tinklus, tapdamas nuolatiniu mūsų kasdienybės palydovu. Technologijos, kurios kadaise žadėjo padėti mums orientuotis pasaulyje, dabar dažnai prisideda prie to, kad pasaulis tampa per daug triukšmingas, o mūsų dėmesys – išskaidytas. Vienintelis būdas su tuo kovoti – sąmoningas atsiribojimas ir aktyvus pasirinkimas, ką vartoti, kada sustoti ir kaip susigrąžinti kontrolę į savo rankas. Tik ugdydami šį gebėjimą, galime apsaugoti savo emocinę sveikatą ir gebėjimą priimti pasvertus sprendimus“, – reziumuoja „Telia“ įvairovės ir įtraukties vadovė.
