Pasaulinė Žemės diena – tai ne tik priminimas apie mūsų planetos trapumą, bet ir proga įvertinti, kaip keičiasi diskusijos apie klimato krizę. Šiandien mokslininkai vis dažniau atkreipia dėmesį ne tik į technologinius sprendimus, bet ir į visuomenės elgsenos pokyčius – nuo vartojimo įpročių iki informacijos poveikio aplinkosauginiams sprendimams.
Pasaulinė Žemės diena – tai ne tik priminimas apie mūsų planetos trapumą, bet ir proga įvertinti, kaip keičiasi diskusijos apie klimato krizę. Šiandien mokslininkai vis dažniau atkreipia dėmesį ne tik į technologinius sprendimus, bet ir į visuomenės elgsenos pokyčius – nuo vartojimo įpročių iki informacijos poveikio aplinkosauginiams sprendimams.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Apie tai kalbamės su Mykolo Romerio universiteto (MRU) vicerektoriaus patarėja darnios plėtros klausimais dr. Nomeda Gudeliene, kurios akademinė ir praktinė patirtis apima tvarumo strategijas, atsakingo vartojimo skatinimą ir aplinkai draugiškus ekonominius modelius.
„Dėl žmonių veiklos, nepasotinamo vartojimo ir išteklių švaistymo atsiranda ekosistemų suirutė, kenčia ne tik žmonės, bet ir gyvūnai. Jų populiacijos mažėja, o tai veikia visą maisto grandinę ir gerovę. Kadangi šis procesas jau vyksta ir įgauna vis didesnį pagreitį, reikia skubių socialinių ir humanitarinių mokslų mokslininkų sprendimų, kaip pažadinti mūsų visuomenes iš hedonistinio vartotojiško svaigulio, prisitaikyti prie klimato kaitos ir jos sąlygotų migracijos srautų“, – sako dr. Nomeda Gudelienė.
– Kokius naujus, galbūt mažiau akcentuojamus klimato kaitos aspektus mokslininkai pradeda nagrinėti pastaruoju metu?
– Greta technologinių inovacijų ir išmanių infrastruktūros sprendimų, visuomenės elgsena klimato kaitos akivaizdoje turbūt nepelnytai sulaukia mažiau mokslininkų dėmesio. Kodėl plečiasi plastiko jūros ar kyla tekstilės kalnai? Kaip pažaboti vartojimą ir greitąją madą? Kaip paskatinti žmones mažiau keliauti ir rinktis tvarias transporto priemones? Kaip sustabdyti miškų kirtimą, natūralių pievų ir ekosistemų naikinimą, o jų vietoje dygstančius gyvenamuosius namus ar monokultūrų plantacijas? Kaip visoje Žemėje aprūpinti žmones vandeniu ir maistu? Kokiomis priemonėmis paskatinti minimalistinį gyvenimo būdą? Kaip motyvuoti žmones įsitraukti į žiedinę ekonomiką ir gyventi be atliekų? Kaip suvaldyti dėl klimato kaitos vykstančius masinius migracijos srautus? Koks dabartinės žodinės ir vaizdinės komunikacijos apie tvarumą poveikis žmonių elgsenai? Kaip lavinti kritinį mąstymą ir atsijoti žaliąjį smegenų plovimą? Kokios priemonės paveikiausios kuriant klimato kaitai atsparią visuomenę? Tai tik keli klausimai, į kuriuos atsakymus gali pateikti socialinių ir humanitarinių mokslų mokslininkai ir tyrėjai.
– Ar yra kokių nors klimato kaitos sprendimų ar technologijų, kurios atrodo perspektyvios, bet negauna pakankamai dėmesio?
– Kritinis mąstymas, kokie mūsų kasdieniniai įpročiai prisideda prie klimato kaitos švelninimo, o kokie atneša daugiau žalos turbūt yra pagrindinis žmogaus gebėjimas, kuris negauna pakankami dėmesio. Pavyzdžiui, elektroninis paštas ar socialiniai tinklai yra naudingas dalykas be kurio neįsivaizduojame savo gyvenimo. Kita vertus, pilna laiškų ir nuotraukų elektroninio pašto dėžutė daro aplinkai didžiulę žalą. Kiekvienas išsiųstas ir saugomas elektroninis laiškas naudoja elektros energiją, duomenys laikomi serveriuose, kurie veikia 24 valandas 7 dienas per savaitę. Serverių priežiūrai reikia milžiniškų duomenų centrų, kurie sunaudoja daug elektros energijos ir prisideda prie CO₂ emisijų. Milijonai nereikalingų laiškų ir nuotraukų sudaro didelę neigiamą apkrovą aplinkai. Jei kiekvienas asmeniškai nesiimsime veiksmų mažinti savo asmeninės skaitmeninės taršos, elektroniniai duomenų centrai taps vis didesniu CO₂ emisijų šaltiniu. Taigi, asmeninė elektroninė higiena yra paprastas technologinis sprendimas, kuris, manau, negauna pakankamai dėmesio klimato kaitos kontekste.
– Kuris šiuo metu vykstantis klimato kaitos procesas jus labiausiai neramina ir kodėl?
– Miškų kirtimai, natūralių pievų ir ekosistemų naikinimas, vandens trūkumas ir stichinės nelaimės, kurios tapo natūralia mūsų gyvenimo dalimi, o ypač žmonių abejingumas ir žaliasis smegenų plovimas turbūt yra labiausiai neraminantys procesai. Milijonai žmonių priversti palikti savo namus dėl potvynių, maisto ir vandens trūkumo, žemės nykimo, dėl socialinių ir ekonominių poreikių tenkinimo kyla neramumai ir karai. Labai svarbu ir kalba, kuria nusakome klimato kaitos reiškinius. Perteklinis su klimato kaita susijusių terminų vartojimas atbukina, veikia kaip propaganda, į kurią žmonės nebekreipia dėmesio, ji juos net pradeda erzinti. O juk giluminiai klimato kaitos procesai yra labai svarbūs.
– Kokį didžiausią mitą apie klimato kaitą vis dar girdite, ir kaip jį reikėtų paneigti?
– Vienas iš didžiausių mitų apie klimato kaitą, kuris vis dar dažnai kartojamas, yra kad „nėra jokios klimato kaitos“. Visgi, tikiuosi sutiksite, kad žemės alinimas, pramonės plėtra, besaikis vartojimas ir atliekų generavimas negali vykti be neigiamų pasekmių žmonėms ir aplinkai. Klimato mokslininkai sutinka, kad dabartinis atšilimas yra sukeltas žmogaus veiklos. Per pastaruosius 150 metų vidutinė temperatūra pakilo maždaug 1,2 °C. Tai žymiai greitesnis atšilimas nei bet kuris žinomas natūralus pokytis per pastaruosius kelis tūkstančius metų. Anksčiau klimato pokyčiai užtrukdavo tūkstantmečius, o dabar jie vyksta per kelis dešimtmečius. Klimato modeliai, kurie analizuoja tik natūralius veiksnius, negali paaiškinti stebimo atšilimo. Mūsų karta pakenkė Žemei ir žmonėms labiau nei prieš mus gyvenusios kartos, bet dar galime pakeisti savo elgseną ir pristabdyti klimato kaitos procesus.
– Ar galima tikėtis, kad iki šio amžiaus vidurio pavyks reikšmingai sulėtinti klimato kaitą, ar turėtume ruoštis prisitaikymui prie neišvengiamų pokyčių?
– Tikimybė reikšmingai sulėtinti klimato kaitą priklauso nuo to, kaip greitai ir ryžtingai mes, žmonės ir visuomenės, imsimės veiksmų. Laiko nebėra, o realistiškai vertinant, greičiausiai teks prisitaikyti prie jau neišvengiamų pokyčių. Technologijos, tokios kaip atsinaujinanti energetika, žemės ir jos išteklių naudojimo pokyčiai, vartojimo mažinimas gali sulėtinti klimato kaitą. Visgi dabartiniai pasauliniai veiksmai nėra pakankami – daug šalių vis dar priklauso nuo iškastinio kuro, o politiniai ir ekonominiai interesai stabdo greitesnį perėjimą prie tvarių sprendimų.
Kadangi klimato kaitos padariniai jau jaučiami ir matomi, pavyzdžiui, per gamtos stichijas, sausras ir potvynius, ledynų tirpimą ir ekosistemų nykimą, klimato kaitos ir susijusių socialinių bei ekonomikos dėsnių sąlygotus migracijos srautus, turime investuoti į atsparios infrastruktūros kūrimą ir visuomenės švietimą bei pasirengimą. Asmeniškai turime atlikti savo gyvenimo auditą ir kasdien pasirinkti tokį gyvenimo būdą, kuris daro mažesnę žalą žmonėms ir aplinkai. Pakeisti tai, ką galime pakeisti ir ramiai priimti tai, ko negalime pakeisti.
