Vasario pabaigoje bus penkeri metai, kai Lietuvoje buvo užfiksuotas pirmasis COVID-19 infekcijos atvejis. Antrosios COVID-19 bangos metu imta taikyti greituosius testus, kurie kartais rodydavo neigiamą rezultatą, net jei asmuo jau ir būdavo užsikrėtęs. KTU alumnas rado sprendimo būdą, kuris padidintų tokių testų jautrumą ir nustatytų panašius susirgimus tiksliau.
 Kernius Vilkevičius |
|---|
Vasario pabaigoje bus penkeri metai, kai Lietuvoje buvo užfiksuotas pirmasis COVID-19 infekcijos atvejis. Antrosios COVID-19 bangos metu imta taikyti greituosius testus, kurie kartais rodydavo neigiamą rezultatą, net jei asmuo jau ir būdavo užsikrėtęs. KTU alumnas rado sprendimo būdą, kuris padidintų tokių testų jautrumą ir nustatytų panašius susirgimus tiksliau.
Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) Medžiagų ir nanotechnologijų studijų programos alumnas Kernius Vilkevičius šiuo metu Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) atlieka tyrimus plazmonikos srityje: tyrinėja, kaip taurieji metalai – auksas ir sidabras – reaguoja į šviesą. Būtent šių metalų, esančių ir greituosiuose testuose, jautrumas šviesai ir leidžia gauti tikslesnius rezultatus.
„Tik atsiradus virusui, žmogaus organizme viruso dalelių dar nėra daug, tad naudojant jautriau reaguojančius metalus, ligą galima nustatyti daug anksčiau ir tiksliau. Savo tyrimais to ir siekiu – sukurti didelio jautrumo kompaktiškus jutiklius ligų diagnozavimui“, – pasakoja K. Vilkevičius.
Padeda diagnozuoti ligas, nustatyti taršą
Tauriuosiuose metaluose K. Vilkevičius lazerio pagalba suformuoja labai mažus darinius, jautresnius šviesai nei įprastai. Suformuoti dariniai ypatingi tuo, kad gali būti pritaikyti ne tik medicinoje, bet ir kitose srityse. „Mūsų kuriami dariniai yra itin jautrūs aplinkai – skysčiams, dujoms, įvairioms molekulėms, tad jais galime užfiksuoti aplinkoje vykstančius pokyčius. Neseniai sukūrėme ir ištyrėme jutiklį skysčių koncentracijai nustatyti – kintant glicerolio kiekiui tirpale, gauname skirtingą šviesos atsaką, o pagal jį tiksliai nustatome tirpalo koncentraciją“, – kalba K. Vilkevičius. Šie jutikliai išlieka jautrūs net ir esant nedideliems pokyčiams, todėl galima nustatyti itin mažas tirpalų koncentracijas.
K. Vilkevičiaus sukurtas jutiklis
Universitete atrado ne tik karjeros kelią, bet ir hobį
Šiandien K. Vilkevičius idėjų moksliniams tyrimams semiasi ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Per dvejus doktorantūros metus jis net du kartus dalyvavo stažuotėse Kretoje esančiame Mokslinių tyrimų ir technologijų centre (angl. Foundation for Research & Technology, FORTH).
„Kartu su kolegomis į Kretą vykome pasinaudoti jų turima lazerine įranga ir atlikti papildomus tyrimus, leidžiančius tiksliau formuoti aukso nanodarinius bei praturtinti mūsų žinias apie jų savybes. Artimiausiu metu tikimės dar kartą apsilankyti FORTH, kur galėtume ištirti dar vieną naują mūsų formuojamų darinių pritaikymą – jų spinduliavimo savybes ir galimybes naujos rūšies plazmoninių lazerių kūrimui “, – kalba K. Vilkevičius.
 Kernius Vilkevičius |
|---|
Pagrindinė stažuočių nauda – ne tik nauji įgūdžiai ir idėjos, bet ir potencialūs kontaktai bendradarbiavimui ateities tyrimuose. Pasak KTU alumno, įvairios institucijos turi skirtingas įrangas, tad būtent toks bendradarbiavimas praplečia galimybes atlikti naujus tyrimus ir gauti visiškai naujus ir daug žadančius rezultatus.
„Svarbiausia – doktorantūra nėra tik moksliniai tyrimai laboratorijose su mikroskopu. Tai puiki galimybė susipažinti su kolegomis iš įvairių pasaulio mokslinių institucijų, o tuo pačiu pasisemti naudingos teorinės ir praktinės informacijos iš garsių mokslininkų. Čia visiškai nėra monotonijos, o rašant straipsnius dažnai prireikia net ir meninių sugebėjimų“, – šypsosi K. Vilkevičius.
Pasinerti į fizikos sritį, KTU alumnas nusprendė dar mokykloje. Stodamas į KTU pirmiausia jis norėjo rinktis su aviacija ar robotika susijusias studijas, tačiau galiausiai medžiagų mokslas sudomino labiau.
„Kadangi domėjimasis robotais niekur nedingo, vos įstojęs į bakalauro studijas prisijungiau prie KTU Studentų mokslinės draugijos (SMD), organizavusios tiek robotikos, tiek mokslo populiarinimo renginius. Per daugelį metų organizacijoje buvau tiek valdybos narys, tiek stebėtojas, o viena iš draugijoje inicijuotų veiklų tapo mano hobiu, kuriuo net ir šiandien užsiimu po darbo – iki šiol kuriu viešus ir privačius orientacinius žaidimus bei organizuoju protmūšius“, – šypsosi K. Vilkevičius.
