Rusijos kosminę pramonę apėmusi permanentinė krizė: išsilaikyti paviršiuje jai padeda tik iš buvusios konkurentės JAV gaunami pinigai, teigia Vokietijos dienraštis „Frankfurter Rundschau“.
Tai taps ištvermingumo išbandymu, tvirtina dienraštis: 2008 m. pabaigoje Maskvoje į kosminės stoties kopiją bus uždaryti du europiečiai ir keturi rusai. Jie ten gyvens beveik pusantrų metų, tai yra, 520 dienų. Vykdydami eksperimentą „Marsas – 500“ Rusijos Medicininių ir biologinių problemų instituto mokslininkai, projekto vadovo Jevgenijaus Diomino žodžiais, nori įsitikinti, „kaip žmogaus organizmas ir psichika yra pasiruošę skrydžiui į Marsą“.
Tačiau tikrasis skrydis į Marsą įvyks ne anksčiau nei 2035 metais, teigia „Frankfurter Rundschau“. Dar didesnė tikimybė, kad jo išvis nebus. Mat Rusijos kosmonautikos padėtis praėjus 50 metų po pirmojo Žemės palydovo paleidimo tiesiog apverktina. Beveik 100 įmonių ir institutų, susijusių su kosmoso tyrimais, vos ne vos išgyvena, remdamiesi savo pasenusia ir nuolat gendančia technika bei amerikiečių skiriamais pinigais.
Rusiškas raketas ir kosminius laivus gaminančiam koncernui „Energija“ jau daug metų gelbėjimosi ratu yra tapę NASA mokami pinigai už tarptautinės kosminės stoties eksploatavimą. Neseniai „Energija“ atskleidė JAV finansavimo dydį – vienas milijardas dolerių. Tai daugiau, nei visas Rusijos kosmoso pramonės metinis biudžetas, pastebi dienraštis.
Rusų raketos ir kosminiai laivai „Sojuz“ į tarptautinę kosminę stotį reguliariai pristato krovinius ir įgulos narius. Nuo balandžio joje dirba jau penkioliktas ekipažas – rusai Fiodoras Jurčišinas ir Olegas Kotovas, o taip pat amerikietis Claytonas Andersonas. Ekspertas Andrejus Jeninas nepatenkintas, kad įgulos nariai ne tik vykdo mokslinius eksperimentus, bet ir paprastai „būna visiškai užsiėmę stoties gyvybinių sistemų funkcionavimo užtikrinimo darbais“. Komerciniai raketų paleidimai taip pat neapsieina be problemų. Antai rugsėjo 6 d. nesėkme pasibaigė bandymas iškelti į orbitą Japonijos palydovą JCSAT – jį Rusija bandė paleisti iš Baikonūro kosmodromo, kurį nuomojasi iš Kazachstano vyriausybės.
Prasti reikalai ir su kosmoso pramonės specialistų pamaina. Svarbiausi inžinieriai – iš esmės pensinio amžiaus žmonės, jaunų rusų kosmoso tyrinėtojų karjera nevilioja, teigia „Frankfurter Rundschau“. 2006 metais vidutinis atlyginimas Rusijos kosminėje pramonėje buvo 340 eurų, sako A. Jeninas. Tačiau didžiausia problema jo teigimu – tai, kad nėra jokios konkrečios Rusijos kosminės pramonės plėtros strategijos.
Pasak dienraščio, pakeisti situaciją turėjo Nikolajus Sevastjanovas. 2005 m. gegužę 44 metų inžinierius tapo koncerno „Energija“ direktoriumi. Naujasis vadovas nestokojo ambicingų planų – skrydis į Marsą, mokslo tiriamoji ekspedicija Mėnulyje įrengtoje stotyje, daugkartinio naudojimo kosminis laivas. „Jaunimas ateis pas mus tik tuo atveju, jeigu mes jam pasiūlysime naujų projektų“, – tvirtino Sevastjanovas dar šių metų balandį. O birželio pabaigoje Putinas atleido „Energijos“ direktorių ir giliai į stalčių nukišo visus ambicinguosius jo projektus.
Kosminiai projektai pragmatiką Putiną domina tik tol, kol jie yra svarbūs kariniu požiūriu. Tai, kad šiuo metu JAV yra vienintelė valstybė pasaulyje, galinti iš kelių dešimčių savo palydovų stebėti bet kurį Žemės paviršiaus tašką, Putinui yra svarbiau, nei Mėnulyje ar Marse pelnyta šlovė, tvirtina „Frankfurter Rundschau“.
Nustojus veikti seniems palydovams Rusijos kariškiai jau nebegali nuolat stebėti netgi savo šalies teritorijos, ką jau kalbėti apie visą planetą. 2006 m. lapkričio viduryje Rusijos kariuomenės Generaliniam štabui teko susprogdinti tuo metu vienintelį likusį karinį žvalgybos palydovą „Kosmos – 2423“, kuris buvo išvestas į orbitą vos prieš du mėnesius. Šiemet Rusija paleido į kosmosą kelis žvalgybinius palydovus, paskutinįjį – rugsėjo 11 dieną.
Rusijos karinės kosminės programos vadovas generolas Vladimiras Popovkinas praėjusią savaitę pareiškė, kad 2009 m. Rusija planuoja išbandyti naujus palydovus, kurie galės fiksuoti raketų paleidimus. Be to, Rusija sparčiai kuria naujas tarpžemynines raketas, kurios turėtų įveikti JAV diegiamą globalinį priešraketinį skydą, rašo „Frankfurter Rundschau“.