Įsivaizduokite pasaulį, kuriame jūsų dienotvarkę organizuoja dirbtinio intelekto (DI) agentas, o jūsų kompiuteris be įkrovimo veikia 30 valandų. Toks scenarijus jau visai čia pat – 2025-ieji atneš reikšmingų technologinių pokyčių, pradedant procesorių lenktynėmis ir baigiant pokyčiais socialinių tinklų pasaulyje.
Įsivaizduokite pasaulį, kuriame jūsų dienotvarkę organizuoja dirbtinio intelekto (DI) agentas, o jūsų kompiuteris be įkrovimo veikia 30 valandų. Toks scenarijus jau visai čia pat – 2025-ieji atneš reikšmingų technologinių pokyčių, pradedant procesorių lenktynėmis ir baigiant pokyčiais socialinių tinklų pasaulyje. „Telia“ pristato penkias svarbiausias ateinančių metų tendencijas, kurios formuos tiek asmeninį, tiek profesinį mūsų gyvenimą.
„2025-ieji nebus tie metai, kai automobiliai pakils į orą ar raktus nuo savo darbo kabineto turėsime atiduoti robotui. Nepaisant to, mūsų laukia nemažai tylių, bet svarbių pokyčių. DI iš visų galų meistro turėtų evoliucionuoti į specializuotus, mūsų laiką taupančius agentus, o išmanieji akiniai taps prieinami didesniam vartotojų skaičiui. Kita vertus, 2025 m. visuomenei pavojų kels naujos kibernetinės grėsmės, kai Vakarų pasaulis pradės atsigauti nuo trumpųjų vaizdo įrašų manijos“, – teigia „Telia“išmaniųjų įrenginių ekspertas Marijonas Baltušis.
1. DI agentai: sprendimai be žmogaus įsikišimo
Pranešimo autorių pateikta nuotr.
Dar pernai spėjome suprasti, kad „ChatGPT“ ir kitos generatyvinio DI atmainos nėra tokios visagalės, kaip atrodo. Jos neretai meluoja, patiria haliucinacijas ar tiesiog klaidingai interpretuoja duomenis. Tad nenuostabu, kad remiantis tyrimų kompanijos „Gartner“ prognozėmis, 2025-aisiais DI evoliucija nukreips dėmesį nuo universalių sprendimų link specializuotų agentų, kurie atliks konkrečias, aiškiai apibrėžtas užduotis.
„Vieni agentai galės planuoti jūsų darbotvarkę, derindami susitikimus, kiti – stebėti finansines išlaidas, padėdami taupyti ar investuoti, o treti – valdyti išmanius namus, reguliuodami apšvietimą ar šildymą. Verslui skirti agentai taip pat gebės optimizuoti logistikos grandines, konfigūruoti debesijos serverius ar su klientu sutarti, kuo pakeisti sandėlyje nesančią prekę. Tikėtina, kad dėl to sumažės klaidų, o mūsų gyvenime atsiras daugiau laiko“, – atskleidžia M. Baltušis.
Dar 2025 m. bus svarbių permainų metais, kai išmanieji asistentai taps daug daugiau nei tik balsu valdomais pagalbininkais. „Google Assistant“ jau senokai perėmė „Google“ vystomo „Gemini“ DI modelio pavadinimą, „Siri“, nors kol kas tik JAV, „pasistiprino“ su „ChatGPT“, o „Amazon Alexa“ laukia integracija su kiek mažiau žinomu, bet taip pat itin galingu „Anthropic Claude“. Tokiu būdu balso asistentai evoliucionuos į kontekstinius, vartotojo elgesį bei poreikius suprantančius DI agentus, galinčius ne tik atsakyti į klausimus, bet ir aktyviai spręsti problemas.
2. Post-kvantinė kriptografija: saugumo evoliucija
Kvantinė kompiuterija, dar neseniai skambėjusi kaip skyrius iš mokslinės fantastikos knygos, 2025 m. priartės prie realaus pritaikymo. Tačiau už pažadų atnešti neįtikėtiną skaičiavimo galią slypi dideli kibernetinio saugumo pavojai. Šoro ir kiti algoritmai leis kvantiniams kompiuteriams greitai įveikti sudėtingas matematines problemas, kurios užtikrina šiandien plačiai duomenų šifravimui naudojamų RSA ir ECC raktų saugumą.
Tai gali sukelti rimtų pasekmių – finansiniai duomenys, saugia laikyta tarpusavio komunikacija ir net valstybės paslaptys, padedant kvantiniams kompiuteriams, gali akimirksniu atsidurti piktavalių rankose.
„2025 m. post-kvantinės apsaugos sprendimai taps prioritetu tiek verslui, tiek vyriausybėms, kurios jau dabar investuoja į saugesnės IT infrastruktūros kūrimą. Siūlydami atsparesnius algoritmus, šie įrankiai užtikrins, kad mūsų duomenys liktų saugūs, net jei staiga įvyktų proveržis ir kvantiniai įrenginiai tyliai pasiektų naujas galimybes. Galų gale, šias apsaugas būtina pradėti diegti neatsižvelgiant į kvantinės kompiuterijos progresą, nes šiandien pasisavinti šifruoti duomenys gali būti sėkmingai „pragulėti stalčiuje“ ir būti atkoduoti po kelerių metų“, – aiškina „Telia“ atstovas.
3. Procesorių karai: parą be įkrovimo veikiančios baterijos
2025 m. procesorių lenktynės pasieks naują etapą, kai pagrindiniai rinkos žaidėjai – „Apple“, „Intel“, „Qualcomm“ ir „AMD“ – toliau varžysis dėl lyderio pozicijos. Nors „Apple“ M-serijos lustai išlieka neabejotini rinkos lyderiai, „Qualcomm“ ir „Intel“ stiprina savo gaminius, siekdami pagaliau pasivyti Kupertino milžinę efektyvumo fronte. Tikimasi, kad naujausi procesoriai ne tik pailgins baterijos veikimą, bet ir leis nešiojamiems įrenginiams apdoroti sudėtingus generatyvinius DI modelius tiesiog lokaliai.
Kitąmet procesorių pažanga pasieks tokį lygį, kad norint kompiuteryje sugeneruoti dokumento santrauką nebereikės jo kelti į „ChatGPT“ ar net jungtis prie interneto. Kadangi naujieji lustai taip pat bus kur kas taupesni, tad darbas su profesionalia grafika ar didelės apimties duomenų analize taps įmanomas net esant toli nuo elektros lizdo. O jei dabartinė įrenginių galia jus kuo puikiausiai tenkina, 2025 m. galimai atneš kitą laukiamą inovaciją – iki 30 valandų vienu įkrovimu veikiančius nešiojamuosius kompiuterius. Jie suteiks „prabangą“ namie pamiršti įkroviklius galimai net porą dienų iš eilės.
4. Antras išmaniųjų akinių dublis: nauja išpopuliarėjimo viltis
Pranešimo autorių pateikta nuotr.
Šiuos metus „Apple“ ambicingai pradėjo už Atlanto į prekybą paleidusi beveik keturis tūkstančius eurų kainuojančius „Vision Pro“ išmaniuosius akinius. Deja, per visą šį laikotarpį rinkoje taip jiems taip ir neatsirado analogiškai inovatyvaus konkurento.
Tačiau artėjant Naujiesiems, vilties spindulėlis įsižiebė „Android“ stovykloje. „Google“ gruodžio viduryje pristatė „Android XR“ operacinę sistemą, specialiai sukurtą virtualiosios realybės (VR) ir mišrios realybės (MR) įrenginiams. O kartu su ja „Samsung“ anonsavo ir pirmąjį ją naudosiantį produktą – „Project Moohan“ kodiniu pavadinimu žinomus išmaniuosius akinius. Kitąmet debiutuosiantis produktas bus aprūpintas pažangiausiais ekranais, kuriuose bus galima matyti mus supančią aplinką, ir intuityviai daugiarūšiais įvesties būdais.
„Samsung“ išmanieji akiniai įgalins tyrinėti pasaulį juose tiesiog atvėrus „Google Maps“ programėlę, mėgautis sporto renginiais „YouTube“ tarsi sėdint žiūrovų tribūnoje bei planuoti keliones kartu su „Gemini“ DI asistentu. Kaip būdinga „Android“ platformai, tikėtina, kad prie „Samsung“ gaminio ilgainiui prisijungs ir pigesnių tokio produktų, kurie padės išpopuliarinti erdvinę kompiuteriją, „Gartner“ įvardintą viena svarbiausių 2025 m. technologijų tendencijų“, – prognozuoja M. Baltušis.
5. Socialinių tinklų pokyčiai: pasaulis po „TikTok“
2025-ieji gali tapti reikšmingais metais socialinių tinklų evoliucijai. Artėjant sausio 19 d. – būsimai „TikTok“ draudimo JAV datai – socialinių tinklų kraštovaizdis pradeda keistis. Trumpo formato vaizdo įrašai, dominavę pastaruosius kelerius metus, vėl pamažu užleidžia vietą ilgesnio formato turiniui, kuris vartotojams siūlo daugiau prasmės ir įsitraukimo.
Tokios platformos kaip „YouTube“, „Substack“ ar net atgimstančios tinklaraščių ekosistemos vėl tampa nauju prioritetu, nes socialinių tinklų bendruomenė jaučia kokybiško turinio stygių. Vartotojai ieško autentiško bendravimo ir nori daugiau, nei tik trumpų pramoginių vaizdo įrašų. Šie pokyčiai atspindi 2025 m. augsiantį žmonių poreikį užmegzti prasmingą santykį ir mokytis iš jiems pateikiamo turinio.
Minėti pokyčiai turės didelį poveikį ne tik turinio kūrėjams, bet ir reklamos strategijoms. Ilgesnio formato turinys leis kūrėjams giliau įtraukti auditorijas ir kurti ilgalaikį ryšį su savo sekėjais. Tuo metu reklamos kampanijos, orientuotos į prasmingą ir informatyvų turinį, taps pagrindiniu būdu pasiekti šiuolaikinį vartotoją. Socialiniai tinklai, atsisakydami paviršutiniško turinio dominavimo, galimai pradės judėti atgal prie savo ištakų – kaip vietos, kur ne pasyviai žiūrimi vaizdo įrašai, o vyksta kūrėjų dialogas su auditorija.
