Intelektinės nuosavybės teisė yra skirta tam, kad atlygintų menininkui už jo ilgą ir sunkų darbą, kadangi kiekvienas geras meno kūrinys prisideda prie diskusijos visuomenėje. Tačiau pagreitį įgavus dirbtinio intelekto įrankiams, įvairius vaizdus galima sugeneruoti nepalyginamai greičiau nei tai padarytų bet koks menininkas ar fotografas. Ką tai reiškia autorinių teisių savininkams bei kūrėjams?
Intelektinės nuosavybės teisė yra skirta tam, kad atlygintų menininkui už jo ilgą ir sunkų darbą, kadangi kiekvienas geras meno kūrinys prisideda prie diskusijos visuomenėje. Tačiau pagreitį įgavus dirbtinio intelekto įrankiams, įvairius vaizdus galima sugeneruoti nepalyginamai greičiau nei tai padarytų bet koks menininkas ar fotografas. Ką tai reiškia autorinių teisių savininkams bei kūrėjams, pasakoja teisės firmos „Sorainen“ vyresnysis teisininkas Marijus Dingilevskis.
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.
Dirbtinio intelekto pagalba kuriant vaizdus, kurių sugeneravimui užklausą gali parašyti bet kas, svarbu išsiaiškinti, kokią galią šioje vietoje turi intelektinės nuosavybės teisė. Tačiau tokiais atvejais kiekvieną situaciją gali tekti vertinti individualiai. Bet kokį dirbtinį intelektą iš pradžių reikia apmokyti, „maitinant“ jį, kad ir įvairiausiais paveikslėliais. Dirbtinio intelekto apmokymas aiškiai nėra reglamentuotas.
„Pagal Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos teisės aktus, įvairūs kūriniai gali būti naudojami dirbtinio intelekto mokymui tekstų ir duomenų gavybos tikslais. Tai reiškia, kad norint panaudoti kokį nors kūrinį, nėra būtina gauti autorių ir kitų teisių turėtojų sutikimų tam, kad būtų sukurtas, pavyzdžiui, vaizdų generatorius. Vystytojams tai palengvina darbą – kuriant dirbtinio intelekto generatorių, jį galima apmokyti iš viešai prieinamų duomenų, nesibaiminant, kad bus pažeistos autorių teisės“, – pasakoja M. Dingilevskis.
Tiesa, jis pastebi, jog yra ir išimčių. Autorių teisių turėtojai gali uždrausti tokius dirbtinio intelekto generatoriaus vystytojų veiksmus, jeigu jie atliekami ne mokslo ir švietimo įstaigų ir ne mokslinių tyrimų tikslais. Uždrausti tokius veiksmus visiems kitiems asmenims galima paprasčiausiai nurodant, kad tam tikros informacijos naudojimas negalimas teksto ir duomenų gavybos tikslais interneto svetainės, kur talpinama tokia informacija, taisyklėse.
Kada reikia atlyginti autorių teisių turėtojams?
„Sorainen“ vyresnysis teisininkas M. Dingilevskis dirbtinio intelekto pagalba sugeneravo du paveikslėlius. Užklausos buvo šios: „Neo iš Matricos kovoja prieš Smithus ir mėto picas“ ir „Neo iš Matricos kovoja prieš Smithus“. Tam galima pabandyti panaudoti beveik bet kurį vaizdų generatorių.
„Iš dirbtinio intelekto sugeneruotų vaizdų greičiausiai matysite, kad juose esantis asmuo yra pakankamai panašus į tikrąjį Neo iš „Matricos“ filmų. Dirbtinis intelektas atkuria pačią filmo estetiką, rūbus, personažų stilių ir net veido bruožus. Kodėl viename iš paveikslėlių paprašiau, kad būtų įtrauktos ir picos? Nes tai puikus pavyzdys, kad, išlaikant „Matricos“ veikėjų stilių, o šalia panaudojus picą, toks paveikslėlis gali tapti ir nebloga kokios nors picerijos reklama“, – dėsto M. Dingilevskis.
Dirbtinis intelektas geba sugeneruoti analogiškus vaizdus, kokius sukūrė „Matricos“ kūrėjos, seserys Wachowski, arba gali generuoti stilistiškai panašų kūrinį, tik su pridėtais kitais objektais – picomis. Visgi abiem šiais atvejais yra didelė tikimybė, kad toks dirbtinio intelekto sugeneruotas paveiksliukas būtų laikomas autorių teisių pažeidimu. Jam reikėtų gauti autorių teisių turėtojo leidimą, nes vaizdas yra itin panašus į autorinį kūrinį ar jo raiškos būdą.
„Reikia pabrėžti, kad dirbtinio intelekto įrankiai geba veikti skirtingais principais. Pavyzdžiui, kitokio pobūdžio generatoriai gali apdoroti didelį kiekį skirtingų meno kūrinių ir sugeneruoti naują, dar nematytą kūrinį. Įsivaizduokime, kad dirbtinis intelektas sukuria paveikslėlį, kuriame matome Wachowski, kino kūrėjo Jono Meko ir tapytojo Vincento van Gogo kūrybos detales. Kadangi tokiame paveikslėlyje būtų sujungti skirtingų autorių stiliai ir vaizduojamas kažkas visiškai naujo, galima daryti prielaidą, jog tokiu atveju autorių teisės nebūtų pažeistos. Toks generatoriaus panaudojimas tik parodytų, kad šis įrankis gali būti panaudotas pakankamai kūrybingai“, – priduria teisininkas.
Taigi, atlyginama turėtų būti tiems autoriams, kurių sukurta stilistika ar objektai yra atvaizduojami ir dirbtinio intelekto sugeneruotose paveikslėliuose. Be to, atlygio gali reikalauti ir tie asmenys, kurie iš anksto nebuvo leidę savo viešai paskelbtų kūrinių naudoti tekstų ir duomenų gavybos tikslais, tačiau jie vis tiek buvo panaudoti apmokant dirbtinio intelekto įrankį.
Sudėtingesnis klausimas dėl autorystės iškyla tuomet, kai dirbtinio intelekto pagalba yra sukuriamas originalus ir visiškai naujas kūrinys. Jeigu būtų pripažinta, kad tokie kūriniai yra saugomi autorių teisių objektai, ir kūrinio autorius yra užklausą dirbtiniam intelektui davęs asmuo, už jų tolesnį naudojimą taip pat būtų galima prašyti užmokesčio.
