Jau 2035 m. gyvą bendravimą keis bičiulystė su dirbtiniu intelektu, o verslui kils dar nematytų iššūkių pelnant vartotojų pasitikėjimą. Tokias įžvalgas nustatė atlikta Lietuvos gyventojų apklausa. Tyrime išryškėjo ne tik nieko nebestebinanti vis didėjanti technologijų įtaka žmonių kasdieniniam gyvenimui, bet ir naujos „raudonos linijos“ ateities produktams bei jas siūlančioms įmonėms.
Jau 2035 m. gyvą bendravimą keis bičiulystė su dirbtiniu intelektu (DI), o verslui kils dar nematytų iššūkių pelnant vartotojų pasitikėjimą. Tokias įžvalgas nustatė „Dentsu“ grupei priklausančios žiniasklaidos planavimo agentūros „Carat“ užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa. Tyrime išryškėjo ne tik nieko nebestebinanti vis didėjanti technologijų įtaka žmonių kasdieniniam gyvenimui, bet ir naujos „raudonos linijos“ ateities produktams bei jas siūlančioms įmonėms.
Asociatyvi nuotr.
„Po 10 m. vartotojas bus visai kitoks, nei yra šiandien. Jis vengs socialinio kontakto, su DI kai kada jaus didesnį ryšį, nei su kitais žmonėmis ir, visame kame ieškos stipresnių emocijų. Norėdamas jam įtikti, verslas taip pat turės kur kas labiau paplušėti. 2035 m. iš jo bus reikalaujama didesnio skaidrumo tvarkant privačius duomenis, prisitaikyti prie kiekvienos asmenybės įnorių ir nesislėpti nuo atsakomybės sprendžiant globalias problemas. Vis dėlto apklausoje išryškėjo ir savotiškas tautiečių konservatyvumas – lietuviai nelinkę technologijoms patikėti savo išgyvenimų ir politikos formavimo“, – sako Paulina Jermakaitė-Tubelė, „Carat“ klientų aptarnavimo skyriaus vadovė.
DI įsiterps į tarpusavio santykius
Anot „Dentsu Lithuania“ tyrimų specialisto Adomo Štuikio, Lietuvos gyventojai į DI potencialą žiūri gana pozityviai ir jo revoliucijai nelinkę pernelyg priešintis. Du iš trijų apklaustųjų tiki, kad ši technologija galiausiai atsidurs kiekvienoje mūsų gyvenimo sferoje bei dar labiau paspartins inovacijų kūrimo tempą. Kiek mažiau nei pusė respondentų DI asistentams mielai patikėtų juos pasiekiančios reklamos filtravimą, sveikatos vertinimą, sąskaitų pildymą bei kitas administracines užduotis.
Tačiau tokia mūsų kasdienybės skaitmenizacija akivaizdžiai atsilieps tarpusavio santykiams. Du trečdaliai apklausos dalyvių sutinka, kad virtualus bendravimas jau dabar veikia realųjį, o 40 proc. mano, jog 2035 m. šis procesas bus pažengęs tiek, kad žmonėms reikės specialių gyvo bendravimo kursų. Kita vertus, pusei Z kartos atstovų jaučiant, kad jų socialiniai įgūdžiai prastėja dėl technologijų, šios problemos sprendimo bus ieškoma ten pat. Vienas iš trijų jaunuolių tiki, jog praėjus dešimtmečiui, kompaniją galės rasti DI draugijoje ir su juo pavyks megzti tokius pačius lygiaverčius santykius, kaip su žmogumi.
„Nepaisant optimizmo dėl DI ateities, lietuviai į šią technologiją žiūri labai pragmatiškai ir nėra linkę pervertinti jos galimybių. Vos 13 proc. tautiečių sutiktų turėti jų bruožų turintį ir dalį jų darbų nudirbantį DI kloną, kai tarptautinėje bendruomenėje teigiamai šiuo klausimu pasisakė beveik pusė respondentų. Lietuvos žmonės taip pat nerodo didelio susidomėjimo pasaulyje vis labiau populiarėjančia galimybe susigeneruoti numirusio artimojo DI kloną ir deda mažai vilčių, kad DI padės sukurti pasaulį su daugiau lygybės. Kitaip tariant, DI lietuviams kol kas yra tik praktiškas įrankis, bet ne magiška „burtų lazdelė“, sprendžianti sudėtingus gyvenimiškus klausimus“, – komentuoja A. Štuikys.
Masinių produktų „mirtis“
Šiuolaikinei visuomenei gyvenant dideliame informaciniame triukšme, žmonės pamažu darosi abejingi. 40 proc. Lietuvos gyventojų, siekdami kovoti su atbukimu, jau dabar teigia ieškantys stipresnių patirčių bei emocijų. Trečdalis apklaustųjų taip pat įsitikinę, kad į tokias tendencijas turėtų sureaguoti ir verslas, kurio gebėjimas suteikti kelių jutimų patirtis taps vienas svarbesnių skiriamųjų bruožų.
Vienas eksperimentų, tyrinėjančių šią galimybę jau pastaraisiais metais, yra pasaulinio grožio produktų lyderio „L'Oreal“ ir neurotechnologijų kompanijos „EMOTIV“ partnerystė. Bendrovių sukurta technologija, pirkėjui parduotuvėje dėvint specialų smegenų bangas nuskaitantį prietaisą, leidžia parinkti jam objektyviai geriausias emocijas keliantį kvapą bei taip supaprastinti kvepalų pasirinkimą.
Savotiškos transformacijos turėtų sulaukti ir pramogų pasaulis. Trečdalis apklaustųjų 2035 m. prognozuoja, kad daugiau laiko praleis žiūrėdami ne komercinį, o kitų vartotojų sugeneruotą turinį, kuris šiuo metu talpinamas „YouTube“, „Instagram“ ir kitose socialinėse platformose. Viena to priežasčių – galimybė sąveikauti su turinio kūrėjais ir iš to sekantis artimesnis ryšys su kūrėjais.
„Mažėjantis susidomėjimas universaliais, masinės gamybos produktais taip pat atsispindės prekių ir paslaugų rinkoje. Lietuvos vartotojai 2035 m. pageidaus turėti galimybę perkamą prekę suasmeninti pagal savo skonį ir asmenybę, panašiai kaip „NIKE“ leidžia susikurti individualias internetu perkamų futbolo batelių spalvų kombinacijas. Šis noras vėlgi remiasi į poreikį perkant patirti stipresnę emociją – kai įsigyjamas savo paties „sukurtas“, o ne iš anksto paruoštas produktas, žmogus jaučiasi svarbesne proceso dalimi ir nuo to gerėja pirkimo patirtis“, – aiškina tyrimų specialistas.
Susitaikymas su privatumo praradimu, mainais už atsakomybę
Kaip rodo „Carat“ duomenys, lietuviai gana blaiviai vertina savo skaitmeninės tapatybės pokyčius per ateinantį dešimtmetį. Du iš trijų apklaustų tautiečių mano, kad dėl masinio duomenų rinkimo 2035 m. privatumas bus didelė prabanga, bet to nelaiko ypatingai didele siekiamybe. Tokiai pačiai daliai respondentų kur kas labiau patiktų, jog prekės ženklai jau dabar aiškiau komunikuotų, kaip elgsis su jų duomenimis, ir juos panaudotų dar efektyviau. Verslų proaktyvumas, kai važiuojant ar einant pro parduotuvę, vartotojo išmanųjį pasiektų pranešimas su jam skirtais pasiūlymais, trečdalio apklaustųjų būtų įvertintas tik teigiamai.
Lietuvos gyventojai taip pat nėra abejingi globaliems procesams. 54 proc. tautiečių suvokia, jog 2035 m. dėl klimato kaitos bus priversti pakeisti tai, kaip atlieka tam tikras savo veiklas. Pavyzdžiui, sodo darbus dėl karščio dienos metus gali tekti perkelti į vakarą, o tik karšto klimato šalyse kol kas esanti popietinio miego tradicija dešimtmečio gali atsirasti ir mūsų kraštuose. Įdomu tai, jog didžiausią susirūpinimą klimato kaita demonstruoja būtent 65–69 m. amžiaus asmenys, kas paneigia mitą, kad aplinkosauga ir ekologija rūpi tik jaunajai kartai.
„Nors besikeičiantis klimatas yra visos visuomenės problema, ieškant jos sprendimo, žmonių akys krypsta ne į valdžios institucijas, o į verslo atstovus. Trečdalis lietuvių jau dabar jaučia didesnį pasitikėjimą privačiomis įmonėmis, nei valdžia, sprendžiant ne vien aplinkos, bet ir socialines bei ekonomines problemas. Be to, pusė Lietuvos vartotojų tikisi, kad 2035 m. verslai jau gebės pasiūlyti ne tik į klimato kaitos pokyčius orientuotus produktus, bet ir sprendimus, kurie ją stabdytų ar mažintų. Tai demonstruoja, kad verslo siekiai mažinti savo veiklos poveikį aplinkai yra vertinami teigiamai, bet tuo pat metu šie lūkesčiai ant verslo pečių užkrauna ir nemenką atsakomybę. Todėl socialiai neatsakingam verslui po dešimtmečio gali būti labai sunku pelnyti pasitikėjimą vartotojo akyse“, – daro išvadą A. Štuikys.
