Europos kosmoso agentūra neseniai paskelbė apie ambicingos programos „Moonlight“ pradžią, kurios tikslas – palaikyti daugybę mėnulio misijų, suplanuotų per artimiausius du dešimtmečius.
Europos kosmoso agentūra (ESA) neseniai paskelbė apie ambicingos programos „Moonlight“ pradžią, kurios tikslas – palaikyti daugybę mėnulio misijų, suplanuotų per artimiausius du dešimtmečius.
Kadangi planuojama daugiau nei 400 mėnulio misijų, kurias vykdys tiek kosmoso agentūros, tiek privačios bendrovės, „Moonlight“ programa sieks užtikrinti ryšio ir navigacijos paslaugas, kurios yra itin svarbios šių kosmoso tyrimų projektų sėkmei.
Europos kosmoso agentūra (ESA) atlieka pagrindinį vaidmenį kuriant ir tobulinant novatoriškas technologijas tarpplanetiniams skrydžiams.
Atsižvelgiant į didėjantį susidomėjimą Mėnulio tyrimais tiek iš valstybinių institucijų, tiek iš privačių bendrovių (per artimiausius du dešimtmečius suplanuota daugiau nei 400 mėnulio misijų), ESA greitai suvokė, kad būsimų misijų sėkmė priklausys nuo tvirtos ir patikimos infrastruktūros sukūrimo.
Dėl šios priežasties Europos agentūra sukūrė „Moonlight“ programą, kurios tikslas – sukurti palydovų tinklą Mėnulio orbitoje.
Programos „Moonlight“ tikslas
Šie palydovai dirbs kartu, teikdami didelės spartos ryšio paslaugas ir tikslias navigacijos galimybes. Tokiu būdu mėnulio misijos turės patikimą infrastruktūrą duomenų mainams per 400 000 kilometrų, kurie skiria Žemę nuo Mėnulio.
Šios palydovų grupuotės dėka astronautai ir mėnuleigiai galės saugiai judėti Mėnulio paviršiumi, realiuoju laiku siųsdami ir gaudami svarbią informaciją.
Ši programa yra svarbus žingsnis link ilgalaikio žmonių buvimo Mėnulyje, suteikiant priemones, būtinas tyrimams, gyvenvietėms ir galbūt net kolonizacijai mūsų natūralaus palydovo. Programa bus įgyvendinama keliais kruopščiai suplanuotais etapais, siekiant užtikrinti efektyvų ir sėkmingą ryšio bei navigacijos paslaugų diegimą Mėnulyje.
Pirmasis žingsnis bus „Lunar Pathfinder“ – ryšio retransliatoriaus palydovo, kurį gamina „Surrey Satellite Technology Ltd“ (SSTL), paleidimas, planuojamas 2026 metais.
Jis atliks svarbų vaidmenį kaip pirmtakas, išbandydamas ir optimizuodamas technologijas, būtinas Mėnulio palydovų tinklo kūrimui. Rinkdamas duomenis apie ryšio ir navigacijos sistemų veikimą, „Lunar Pathfinder“ suteiks vertingos informacijos, reikalingos būsimų palydovų kūrimui.
Įgyvendinimo etapai
Po „Lunar Pathfinder“ iškėlimo į orbitą ESA planuoja paleisti dar kelis palydovus į „Moonlight“ grupę. Pirmosios operacinės paslaugos turėtų prasidėti iki 2028 metų pabaigos, o visiškas pajėgumas pasiekiamas 2030 metais.
Tokie glausti terminai rodo tvirtą ESA įsipareigojimą remti būsimas Mėnulio misijas, įskaitant planuojamas NASA „Artemis“ programoje, kurios tikslas – sugrąžinti žmones į Mėnulį ir užtikrinti ilgalaikį žmonių buvimą ten.
Pagrindinis dėmesys bus skiriamas Mėnulio pietų ašigaliui – regionui, kuris yra ypač svarbus dėl unikalių apšvietimo sąlygų ir potencialaus vandens ledo buvimo nuolat šešėliuose esančiuose krateriuose. Šios ypatybės pietų ašigalį daro ypač patrauklų tyrimų ir mokslinėms misijoms.
„Moonlight“ programa nėra apribota vien ESA; ji taip pat numato bendradarbiavimą su NASA, Japonijos kosmoso agentūra JAXA ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis.
Šie partnerystės ryšiai yra būtini siekiant užtikrinti programos sėkmę ir suderinti mėnulio misijas. ESA taip pat dirba prie projekto „LunaNet“, kuris nustato ryšio ir navigacijos standartus mėnulio operacijoms. Dėl šių pastangų agentūros galės keistis duomenimis ir efektyviau koordinuoti savo misijas.
Bendradarbiavimas ir programos ekonominis poveikis
Programa taip pat atveria plačias ekonomines galimybes Europos įmonėms. Teikdama bendrą ryšio ir navigacijos infrastruktūrą, „Moonlight“ sumažins poreikį kiekvienai misijai investuoti į atskiras ryšio sistemas, leidžiant agentūroms daugiau dėmesio skirti savo operacijoms ir astronautams. Tai taip pat gali atverti kelią naujoms komercinėms iniciatyvoms kosmose.
ESA neketina sustoti ties tuo, kas pasiekta. Technologijos ir žinios, įgytos per „Moonlight“ programą, ateityje bus panaudotos kuriant ryšio ir navigacijos infrastruktūrą skrydžiams į Marsą pagal projektą MARCONI.
Šios ambicijos atspindi ESA ilgalaikę kosmoso tyrinėjimo viziją ir siekį palaikyti drąsias misijas už mūsų natūralaus palydovo ribų.
