Kinijos Mokslų akademijos tyrėjai padarė svarbų žingsnį tyrinėjant Marsą, sukurdami pirmąsias spalvotas ir detalias Raudonosios planetos žemėlapio versijas. Projektas tapo įmanomas dėka „Tianwen-1“ misijos, kurios pradžia buvo 2020 metais ir kurią vykdė Kinijos nacionalinė kosmoso administracija.
Kinijos Mokslų akademijos (CAS) tyrėjai padarė svarbų žingsnį tyrinėjant Marsą, sukurdami pirmąsias spalvotas ir detalias Raudonosios planetos žemėlapio versijas.
Projektas tapo įmanomas dėka „Tianwen-1“ misijos, kurios pradžia buvo 2020 metais ir kurią vykdė Kinijos nacionalinė kosmoso administracija (CNSA).
Misijos sudėtyje buvo šeši robotizuoti elementai: orbitinis aparatas, nusileidimo modulis, trys didelio jautrumo kameros ir marsaeigis „Zhurong“.
„Tianwen-1“ tyrinėjo planetą beveik ketverius metus, perduodama tūkstančius nuotraukų ir duomenų apie jos geologiją ir klimatą. Pačiu sudėtingiausiu darbo etapu mokslininkams tapo spalvų koregavimas, reikalaujantis spalvų lygiavimo ir kalibravimo.
Kaip buvo sukurtas Marsas žemėlapis?
Žemėlapio pagrindas buvo 14 800 nuotraukų, padarytų su 76 metrų skiriamuoju gebėjimu, kas leido pasiekti aukštą detalumo lygį.
Sujungę orbitos nuotraukas su kitais misijos metu surinktais duomenimis ir duomenimis iš kitų kosminių ekspedicijų, mokslininkai gavo vieną iš tiksliausių iki šiol sukurtų Marsą žemėlapių.
Svarbiausias darbo elementas buvo spalvų koregavimas: siekiant sukurti realistišką žemėlapį, tyrėjai sukūrė algoritmus, leidžiančius koreguoti nuotraukų spalvas taip, kad jos atspindėtų natūralius marso paviršiaus atspalvius.
Šis darbas buvo ypač svarbus užtikrinant vizualizacijos tikslumą, kadangi ankstesni žemėlapiai turėjo spalvų nuokrypių dėl įvairių veiksnių, turinčių įtakos orbitos nuotraukoms.
Nuotraukos buvo padarytos skirtingose vietose, skirtingais apšvietimo kampais. Nuotraukų kokybę taip pat paveikė marso atmosferos sluoksniai.
Laimei, tyrėjams pavyko sukurti „be siūlių mozaiką“, kurioje visi nuotraukų nuokrypiai buvo ženkliai sumažinti (iki vieno pikselio).
Kodėl svarbu žemėlapiuoti Raudonąją planetą?
Kadangi „Tianwen-1“ turėjo šešis tyrimo instrumentus, mokslininkai galėjo tyrinėti Marso vidinę struktūrą, kas ypač svarbu ieškant vandens ir galimų būsimų kolonijų vietų.
Taigi naujas žemėlapis bus naudojamas planuojamoms marso misijoms, tiek robotizuotoms, tiek pilotuojamoms.
Be to, jo pagalba mokslininkai galės daugiau sužinoti apie planetos geologiją, nes žemėlapis leidžia stebėti reljefo ir paviršiaus ypatumus su didesniu tikslumu nei bet kada anksčiau.
Tyrėjai taip pat galės išsamiau tirti tokius marso reiškinius kaip vulkaninė veikla ir erozija.
Nors kitos šalys, įskaitant JAV ir ES, taip pat kuria savo Marso misijas ir žemėlapius, „Tianwen-1“ duomenimis pagrįstas darbas tapo pirmuoju, kuris suteikia tokį detalią paviršiaus vaizdą realiomis spalvomis ir taps pagrindu tarptautiniam kosmoso agentūrų bendradarbiavimui.
Ne tik Marsas
Taip pat primename, kad tyrėjai aktyviai ruošiasi misijoms „Artemis-2“ ir „Artemis-3“, kurios numatytos 2025 ir 2026 metams, ir toliau renka svarbų įrangą prieš paleidimus į Mėnulį.
„Artemis-2“ yra skirta keturių astronautų išsiuntimui aplink Mėnulį, tuo tarpu „Artemis-3“ bus pirmoji misija su įgula nusileidimo į Mėnulį po „Apollo-17“ 1972 metais.
NASA vadovaujama programa turi daugybę tarptautinių partnerių, o susitarimai yra skirti užtikrinti ilgalaikį buvimą Mėnulio paviršiuje pasiruošiant būsimoms misijoms į Marsą ir tarpplanetiniams skrydžiams.
Anksčiau Europos kosmoso agentūra (ESA) išsiuntė į Žemės palydovą du servisinius modulius: pirmasis apvažiavo Mėnulį ir sugrįžo 2022 metais, o antrasis šiuo metu vykdo bandymus prieš numatytas misijas.
Kai tik europietiškas servisinis modulis atvyks į NASA Kennedy kosmoso centrą, inžinieriai prijungs jį prie įgulos modulio adapterio ir tada prie paties modulio, atlikdami daugybę bandymų prieš, per ir po, kad gerai pasiruoštų būsimos misijos.
