Atvėsę orai vilniečiams jau leidžia atsipūsti nuo vasarą varginusio karščio. Tačiau keičiantis klimatui miestuose besiformuojančios karščio salos – vietos, kuriose temperatūra ženkliai didesnė nei aplinkos – tampa aktualia problema.
Atvėsę orai vilniečiams jau leidžia atsipūsti nuo vasarą varginusio karščio. Tačiau keičiantis klimatui miestuose besiformuojančios karščio salos – vietos, kuriose temperatūra ženkliai didesnė nei aplinkos – tampa aktualia problema, rašoma Vilniaus miesto savivaldybės pranešime žiniasklaidai.
Termo salos, J. Jablonskio skveras. „ID Vilnius“ nuotr.
Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu bendrovė „ID Vilnius“ kuria virtualaus žemėlapio aplikaciją „Karščio salų radaras“. Jis padės nustatyti pačias karščiausias miesto vietas ir imtis atitinkamų sprendimų sušvelninti karščio salų efektą ir jo padarinius gyventojams.
Duomenys renkami dronais
Miesto dangų ir paviršių temperatūrų duomenys bus renkami dronu su integruota termovizorine kamera.
Gautus duomenis analizuos ir apdoros „ID Vilnius“ duomenų analitikai ir pateiks virtualiame žemėlapyje. Aplikacijoje bus galima matyti ne tik aukščiausią ir žemiausią tam tikros teritorijos temperatūrą skirtingu paros laiku, bet ir vidutinę temperatūrą.
„Kartu su urbanistais ištestuota technologija ir gauti rezultatai parodė, kad duomenimis grįsti sprendimai gali padėti tikslingiau spręsti kietųjų dangų sukeliamą karščio salos efektą miestuose“, – teigia „ID Vilnius“ produktų vadovas Žygimantas Pagalys.
Broniaus Laurinavičiaus skvero skenavimas. „ID Vilnius“ nuotr.
Pirmieji skanavimai šią vasarą jau atlikti Broniaus Laurinavičiaus skvere. Iki rugsėjo mėnesio pabaigos bus nuskanuota 10 prioritetinių teritorijų, kuriose planuojami pokyčiai ar numanoma, kad temperatūra jose vasaromis – itin aukšta.
Matavimai bus tęsiami ir kitais metais. Vėliau temperatūrų matavimus gatvėse ir viešose erdvėse planuojama daryti kiekvieną vasarą, kai karščio salų problema tampa pati akivaizdžiausia.
Duomenimis pagrįsti sprendimai
Gavus duomenis ir juos sukėlus į aplikaciją, iš pradžių bus identifikuojamos karščiausios miesto zonos viešose erdvėse. Kitame etape, pasitelkus dirbtinį intelektą, planuojama simuliacinėje virtualioje aplinkoje generuoti įvairius žaliosios infrastruktūros sprendimus: dangų pakeitimą, želdinimą ir pan. Simuliacijos parodys, kurie sprendimai geriausiai vėsintų įkaistančius paviršius.
Įgyvendinus pakeitimus bus papildomai atliekami matavimai. Taip bus galima stebėti įgyvendintų priemonių efektyvumą.
„Analizuosime, kokių infrastruktūrinių priemonių ar želdinimo sprendimų miestas gali imtis sumažinti karščio salų efektą pačiose problematiškiausiose vietose. Taip pat galėsime planuoti, kaip padėti miestiečiams vasaros metu ištverti karštį imantis tam tikrų priemonių: statyti vandens kolonėles, dulksnos sistemas ar panašias priemones“, – teigia Vilniaus miesto savivaldybės vyriausioji architektė Laura Kairienė.
Surinkti duomenys kol kas bus prieinami specialistams, o vėliau planuojama juos atverti ir visuomenei.
Karščio salos – grėsmė gyventojams
Karščio salos susidaro, kai urbanizuotų vietovių aplinka – pastatai, dangos, tokios kaip asfaltas ir betonas, sugeria, išlaiko ir vėliau spinduliuoja šilumą, todėl miestų temperatūra yra žymiai aukštesnė nei aplinkinių kaimiškų vietovių. O dažnėjančios karščio bangos, tropinės naktys, kai temperatūra neatvėsta naktį žemiau 20 C, tik paaštrina šią problemą.
Karštis sukelia rimtų sveikatos problemų, padidina energijos suvartojimą ir apsunkina gyvenimo sąlygas miestiečiams. Aukšta temperatūra mieste gyventojams sukelia šilumos smūgius, dehidrataciją. Tai ypač pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams ir tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis ar kvėpavimų takų ligomis.
Karščio salos neigiamai veikia miesto augaliją ir gyvūniją, mažina biologinę įvairovę.
