Milijonai Kenijos gyventojų vis dar gyvena be įprasčiausių patogumų. Kai kurie jų uždirba mažiau nei šimtą dolerių per mėnesį, todėl padorus būstas jiems neįkandamas. Ir nors po truputį atsiranda iniciatyvų būstui finansuoti bei naujų technologijų namams statyti, ekspertai sako, kad gyvenimas negali pasikeisti pernakt. Net jei iš lėto namus stato nebe žmonės, o trimačiai spausdintuvai.
Milijonai Kenijos gyventojų vis dar gyvena be įprasčiausių patogumų. Kai kurie jų uždirba mažiau nei šimtą dolerių per mėnesį, todėl padorus būstas jiems neįkandamas. Ir nors po truputį atsiranda iniciatyvų būstui finansuoti bei naujų technologijų namams statyti, ekspertai sako, kad gyvenimas negali pasikeisti pernakt. Net jei iš lėto namus stato nebe žmonės, o trimačiai spausdintuvai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Kenijos sostinėje Nairobyje apsistojusios vargingiausios šalies šeimos. Viena jų – Nairobio gyventojos Jacinter Awino šeima. Kasdienius darbus šeima atlieka tarp surūdijusių geležies lakštų labirinto. Čia nėra kanalizacijos ir geriamojo vandens.
Vis dėlto šeimos būste užaugo keturi jos vaikai. Moters vyras dirba statybose ir šeimai kas mėnesį parneša 75 dolerius. Ji pasakoja pavydžiai žvelgianti į tuos, kuriems pavyko iš čia ištrūkti į nuolatinius būstus pagal Vyriausybės įperkamo būsto planą.
„Mielai iškeistume gyvenamąją vietą į geresnius namus, bet negalime sau to leisti. Vyriausybės parduodami namai yra mūsų svajonė, bet atlyginimai jos išpildyti neleidžia“, – sako J. Awino.
Prieš kelerius metus valdžia pabandė ateiti į pagalbą – inicijavo projektą pastatyti ketvirtį milijono namų kasmet. Kai kurie būstų trūkumui mažinti pasitelkia trimates technologijas.
Pasitelkiant technologijas, sluoksnis po sluoksnio kyla nauja gyvenamoji vieta. Tai, sako, ne tik paprastesnis, bet ir greitesnis statybų būdas.
„Būsto poreikis žemyne yra didžiulis. Kenijoje trūksta bent 2 mln., Nigerijoje – 10 mln. būstų. Suprantame, kad jei norime sumažinti šią problemą, privalome namus statyti kitaip: didesniais pajėgumais, greitai, išleisti kuo mažiau anglies dvideginio. Visa tai padaryti mums padeda ir trimačiai spausdintuvai“, – teigia trimačių statybų įmonės vadovas Francois Perrot.
Taip įmonė jau pastatė keliolika namų. Jos įkūrėjai įsitikinę – nors užtruks, trimatė technologija gali paspartinti ir palengvinti daugelio žmonių gyvenimus.
Deja, toks namas, kaip ir kiti, kol kas daliai šeimų neįperkamas. Dviejų kambarių būstas kainuoja 22 tūkst., trijų – 29 tūkst. dolerių.
„Žmonėms pati technologija neįdomi, jiems rūpi dizainas, kaina, kaip namas įrengtas, pastato išdėstymas. Sulaukėme nemažai teigiamų atsiliepimų būtent dėl kainos ir išvaizdos.
Sulaukėme ir kritikos. Ketiname atsižvelgti į ją ateityje: žmonės nori skirtingų dydžių kambarių. Tai svarbus grįžtamasis ryšys, šiais patarimais naudojamės kurdami kitus projektus“, – pažymi F. Perrot.
Tvarumo skatinimo įmonės įkūrėjas sako, kad naujosios technologijos ateityje ne tik paspartins nekilnojamojo turto plėtrą, bet ir ją atpigins. Deja, teks apsišarvuoti kantrybe.
„Nepaisant didžiulio trimatės technologijos spausdinimo potencialo, užtruks nemažai laiko, kol ši technologija galės pasivaržyti su plytomis ir cementu. Naudojant šias medžiagas, namus galima pastatyti kur tik norisi, jos lengvai pasiekiamos, nesunku rasti specialistų, galinčių pastatyti namą, taip galima planuoti finansus, statyti palaipsniui.
Trimačio spausdinimo technologija kol kas tokių privalumų pasiūlyti negali. Todėl kol kas sunku būti lyderiu nekilnojamojo turto rinkoje, net jei čia yra labai daug potencialo“, – komentuoja „Niko Green“ įkūrėjas ir architektas Nicksonas Otieno.
Statistika rodo, kad Kenijos miestų gyventojai sudaro trečdalį visų šalies gyventojų – maždaug šešiskart daugiau, nei gyvena Lietuvoje. 70 proc. tokių gyventojų glaudžiasi ten, kur trūksta elementarios infrastruktūros.
Kai kuriems pavyksta ištrūkti. Pavyzdžiui, 55-erių Felister Muema, kuri jau gali vadintis tokio namo šeimininke, mat pasinaudojo valdžios siūlomu planu ir sumokėjo dešimtadalį visos būsto kainos.
„Tai pirmasis būstas, ir jis priklauso man. Čia pradėjau kurti gyvenimą. Niekada taip negyvenau. Dabar turiu daugiau vilties. Galiu čia šeimininkauti taip, kaip noriu. Jei noriu pasisodinti gėlių, galiu ir niekas nelieps jų išrauti, nes nepatinka. Man tai teikia labai daug džiaugsmo“, – džiaugiasi būsto savininkė F. Muema.
Vis dėlto, ekspertų teigimu, turi keistis ir statybų sektorius, ir spartėti finansavimas, jei norima bent šiek tiek sumažinti būstų deficitą šalyje.
