Pasauliui vis labiau žengiant į skaitmeninę erdvę, susiduriant su ekonominiais ir geopolitiniais sunkumais, dažniau keliamas grynųjų pinigų ateities klausimas. Prognozės, kaip jis bus išspręstas, įvairuoja.
Ar grynieji pinigai išnyks, ar ir toliau konkuruos su skaitmeninėmis valiutomis? 
Pasauliui vis labiau žengiant į skaitmeninę erdvę, susiduriant su ekonominiais ir geopolitiniais sunkumais, dažniau keliamas grynųjų pinigų ateities klausimas. Prognozės, kaip jis bus išspręstas, įvairuoja.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Ar grynieji pinigai išnyks, ar ir toliau konkuruos su skaitmeninėmis valiutomis? Ar skaitmeninės valiutos, kurių fiziškai neliečiame, bet kurios akivaizdžiai palengvina mūsų gyvenimą, nukonkuruos grynuosius pinigus? Norėčiau pateikti statistiniais duomenimis ir scenarijais paremtą vertinimą tema, apie kurią pastaruoju metu daug diskutuojama.
Europos šalys, kuriose mažiausiai naudojama grynųjų pinigų
Portalui „Merchant machine“ atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Norvegijoje žmonės atsiskaitydami už paslaugas mažiausiai naudoja grynuosius pinigus. Norvegijos centrinio banko duomenimis, norvegai monetomis ir banknotais atlieka tik 3 proc. finansinių operacijų. Nepaisant to, šiais metais Norvegijos Vyriausybė pateikė siūlymą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad vartotojai turėtų galimybę už paslaugas atsiskaityti ir grynaisiais pinigais. Po Norvegijos rikiuojasi Suomija, Švedija, Danija, Šveicarija ir Jungtinė Karalystė. Įdomus faktas, kad 2022 m. Jungtinėje Karalystėje pirmą kartą per 10 metų buvo išaugęs grynųjų pinigų naudojimas. Manoma, jog tai lėmė pablogėjusi gyventojų ekonominė padėtis. Tuomet padidėjus pragyvenimo išlaidoms grynieji pinigai kai kuriems žmonėms tapo efektinga priemone kasdienėms išlaidoms sekti ir finansams valdyti.
Kaip rodo „Merchant machine“ surinkta statistika, daugiausiai grynųjų pinigų naudojama tokiose Europos šalyse kaip Bulgarija, Rumunija, Graikija, Ukraina, Portugalija, Čekija.
Trys galimi scenarijai
2022–2023 m. Vokietijos centrinis bankas (Bundesbank) atliko tyrimą, kurio metu buvo apklausti mokslininkai, centriniai bankai ir skirtingos organizacijos. Gauti duomenys leido padaryti išvadas, kokių trijų skirtingų atsiskaitymo grynaisiais pinigais scenarijų tikėtis 2037 metais.
Pirmuoju atveju manoma, kad pasaulis bus itin skaitmenizuotas, o grynieji pinigai beveik išnyks. Prognozuojama, kad ateityje gali būti vos keli bankų skyriai ir bankomatai, grynųjų pinigų nebus įmanoma išsiimti prekybos vietose, nes žmonės atsiskaitydami už prekes beveik nebenaudos monetų ir banknotų.
Antruoju atveju iš dalies bus sugrįžta prie grynųjų pinigų naudojimo. Manoma, kad pasaulis vis dažniau susidurs su tiekimo grandinės trukdžiais. Dėl to verslai prekybai mieliau rinksis vietinę, o ne globalią rinką. Vyraus pasiruošimo nelaimėms ir krizėms nuotaikos, o tokiu metu atsiskaityti grynaisiais pinigais yra greita ir paprasta. Pagal šį scenarijų grynųjų pinigų naudojimas iš pradžių mažės, tačiau 2030-aisiais stabilizuosis.
Trečuoju atveju vyraus aplinka, kurioje, ar žmonės naudoja grynuosius pinigus, labai priklauso nuo jų požiūrio. Mažmeninės prekybos sektoriuje klientai bus skatinami atsiskaityti negrynaisiais pinigais. Dėl to palaipsniui atsiskaitymas grynaisiais mažės.
Bundesbanko atstovų teigimu, pagal visus tris scenarijus grynųjų pinigų naudojimas per ateinančius 15–20 metų sumažės.
Skaitmeninis euras – papildomas kelias grynųjų pinigų atsisakymo link
Europos Centrinis Bankas (ECB) svarsto sukurti skaitmeninį eurą. Teigiama, kad tai būtų papildoma atsiskaitymo priemonė tiek skaitmeninėje erdvėje, tiek neprisijungus prie interneto visoje euro zonoje, už kurios naudojimą žmogui mokėti nereikėtų. Anot ECB, vartotojai tokia valiuta galėtų naudotis per savo mokėjimo paslaugų teikėjo programėlę ir elektroninę sąsają ar per Eurosistemos teikiamą skaitmeninio euro programėlę. Ekspertų nuomone, skaitmeninis euras galėtų būti viena iš skaitmeninių valiutų kaip bitkoinas alternatyvų.
Taigi, ar išnyks grynieji pinigai? Greičiausiai ne. Tam yra kelios priežastys. Pirma, ECB duomenimis, grynieji pinigai yra populiariausia atsiskaitymo priemonė euro zonoje – didžioji dalis kasdienių mokėjimų vykdoma banknotais ir monetomis. Grynieji pinigai itin svarbūs ir socialiai pažeidžiamų gyventojų grupių, pavyzdžiui, senjorų ar mažesnes pajamas gaunančių asmenų, įtraukčiai. Antra, remiantis Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kinijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Italijoje „Deutsche Bank“ atlikta apklausa, 21 proc. amerikiečių ir 28 proc. europiečių grynuosius pinigus laiko mėgstamiausiu mokėjimo būdu. Trečia, Pasaulio Banko duomenimis, 1,4 mlrd. žmonių neturi banko sąskaitų. Ketvirta, kaip rodo statistika, susidūrus su ekonominiu neapibrėžtumu grynieji pinigai naudojami dažniau nei prieš tai. Visgi per pastaruosius 5 metus pasaulis žengė didelį žingsnį sukurdamas inovatyvius skaitmeninius atsiskaitymo būdus. Pavyzdžiui, portalo „Statista“ skaičiai rodo, kad 2020 m. pasaulyje buvo naudojama apie 2,8 mlrd. mobiliųjų piniginių. Prognozuojama, kad 2025 m. tokių piniginių skaičius pasaulyje pasieks 4,9 mlrd. Patogumas yra ir bus pagrindinė priežastis, kuri leis dominuoti skaitmeniniams atsiskaitymo būdams, o ilgainiui atsiskaitymai monetomis ir banknotais bus itin retas atvejis, tačiau jis išliks.
Guven Aytas, „European Merchant Bank | EMBank“ tarptautinių pardavimų vadovas
