Įsivaizduokite Žemę su kosmosu jungiantį ilgą lyną, kuris už nedidelę kainą ir rekordiniu greičiu mus galėtų transportuoti į kitus pasaulius. Tai yra pagrindinė kosminio lifto idėja ir ją iki 2050 m. realybe planuoja paversi Japonija.
Įsivaizduokite Žemę su kosmosu jungiantį ilgą lyną, kuris už nedidelę kainą ir rekordiniu greičiu mus galėtų transportuoti į kitus pasaulius. Tai yra pagrindinė kosminio lifto idėja ir ją iki 2050 m. realybe planuoja paversi Japonija, rašo „Business Insider“.
Aukščiausio pasaulyje bokšto „Tokyo Skytree“ statybomis išgarsėjusi korporacija „Obayashi Corporation“ 2012 m. paskelbė, kad sukūrusi kosminį liftą pasieks dar didesnį aukštį. Tais pačiais metais išplatintame pranešime bendrovė teigė, kad iki 2025 m. pradės 100 mlrd. dolerių vertės projekto statybas, o funkcionuoti kosminis liftas galėtų pradėti jau 2050 m.
Kosmosas, asociatyvi nuotr. / NASA nuotr.
Nors pranešimą parengęs bendrovės ateities technologijų kūrimo skyriaus darbuotojas Yoji Ishikawa teigė, kad „Obayashi Corporation“ tikriausiai nepradės statybų kitais metais, leidiniui „Business Insider“ jis užsiminė, kad šiuo metu „vykdomi moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, kuriamos partnerystės ir reklamuojamasi“.
Pigesnis kelias į kosmosą
Žmonių ir daiktų iškėlimas į kosmosą raketomis yra labai brangus. Pavyzdžiui, NASA apskaičiavo, kad keturios „Artemis“ misijos į Mėnulį kainuos po 4,1 mlrd. JAV dolerių už vieną paleidimą. Tokios kainos priežastis kartais dar vadinama raketos lygtimi. Norint pakilti į kosmosą, reikia daug degalų, tačiau degalai yra sunkūs, todėl jų kiekis didėja. Naudojant kosminį liftą nereikia nei raketų, nei degalų.
Pagal kai kuriuos projektus kosminiai keltuvai gabentų krovinius į orbitą elektromagnetiniais vagonėliais, kuriems energija galėtų būti tiekiama nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, naudojant saulės energiją arba mikrobangas, todėl juose nereikėtų degalų bakų. Skaičiuojama, kad tokio tipo kosminis liftas galėtų padėti sumažinti prekių gabenimo į kosmosą kainą iki 114–454 JAV dolerių už kilogramą.
Be išlaidų, yra ir kitų privalumų. Pavyzdžiui, nėra pavojaus, kad raketa sprogs. Be to, kaip sakė pernai ataskaitą apie kosminius liftus recenzuojamame žurnale „Science Policy & Governance“ paskelbęs Christianas Johnsonas, elektromagnetiniai vagonėliai galėtų būti nulinės emisijos transporto priemonės.
Žemėje nepakanka plieno kosminiam liftui pagaminti
Šiuo metu viena didžiausių kliūčių, trukdančių sukurti kosminį liftą, yra medžiagų, tinkančių troso ar vamzdžio gamybai, trūkumas. Vamzdis, kuriam teks atlaikyti didžiulę įtampą, turėtų būti labai storas, jei būtų pagamintas iš įprastų medžiagų, pavyzdžiui, plieno. Be to, „jei bandytumėte jį pagaminti iš plieno, reikėtų daugiau plieno, nei jo yra Žemėje“, – sakė Ch. Johnsonas.
Y. Ishikawos pranešime teigiama, kad „Obayashi Corporation“ gali naudoti anglies nanovamzdelius. Nanovamzdelis – tai susuktas grafito (pieštukuose naudojamos medžiagos) sluoksnis. Tačiau mokslininkams gali tekti sukurti ir visiškai naują medžiagą, svarstė Y. Ishikawa.
Tačiau, kad ir kokia būtų medžiaga, neišvengtume ir kitų problemų. Pavyzdžiui, Ch. Johnsono teigimu, kosminio lifto trosus veiktų tokia stipri įtempimo jėga, kad jie greičiausiai nutruktų, o netyčia į keltuvą pataikęs žaibas galėtų jį tiesiog išgarinti. Taip pat reikia atsižvelgti ir į kitas oro sąlygas, kaip antai tornadus, musonus ir uraganus.
Trosų tvirtinimo bazę įrengus ties pusiauju, uraganų žalos tikimybė galėtų sumažėti, tačiau bet kuriuo atveju keltuvas turėtų būti atvirame vandenyne, kad teroristams būtų sunkiau į jį nusitaikyti.
