„Žmonės susirinko paplūdimyje. Buvo tikrai labai įdomu stebėti šios misijos startą ir visų lūkesčius“, – apie kinų Mėnulio zondą „Chang`e-6“ kalbėjo astrofizikas Olivieris Gasnaultis. Jo minimas prietaisas birželio 2 d. nusileido nematomoje Mėnulio pusėje ir surinko mėginių, kurie, kaip tikisi mokslininkai, padės atsakyti į svarbiausius klausimus apie ankstyvąją Saulės sistemos raidą. 
„Žmonės susirinko paplūdimyje. Buvo tikrai labai įdomu stebėti šios misijos startą ir visų lūkesčius“, – apie kinų Mėnulio zondą „Chang`e-6“ kalbėjo astrofizikas Olivieris Gasnaultis. Jo minimas prietaisas birželio 2 d. nusileido nematomoje Mėnulio pusėje ir surinko mėginių, kurie, kaip tikisi mokslininkai, padės atsakyti į svarbiausius klausimus apie ankstyvąją Saulės sistemos raidą. Nors kai kuriuos mėnuleigio prietaisus kūrė ir europiečiai, nerimaujama, ar bendradarbiavimas su Kinija ir toliau bus įmanomas, skelbia „Deutsche Welle“ (DW).
Mėnulis / NASA / E. Wright iliustracija
Ieško radono Mėnulio paviršiuje
Pietų ašigalio-Eitkeno baseine, kur nusileido zondas, yra daug nuolat šešėlyje esančių regionų, kuriuose, kaip manoma, gali būti ledo – vertingo ištekliaus būsimiems kosmoso tyrimams, galinčio tapti geriamojo vandens šaltiniu, taip pat reikalingo kurui ir deguoniui gaminti bei kitoms reikmėms.
Be to, mokslininkai mano, kad uolienų mėginiai iš Mėnulio pietinio poliarinio regiono gali suteikti naujų įžvalgų apie ankstyvąją Saulės sistemos istorija.
„Chang'e-6“ iliustracija / CNSA transliacijos stop kadras
O. Gasnault kartu su kolegomis iš Prancūzijos astrofizikos ir planetologijos instituto (IRAP) Tulūzoje sukūrė „Chang'e-6“ skirtą radono detektorių – radioaktyviąsias dujas ir spinduliuotę matuojantį prietaisą.
Savo laboratorijoje O. Gasnault parodė DW žurnalistams radono detektoriaus kopiją. Aštuoniais lėkštės formos jutikliais aprūpintas DORN (angl. Detector of Outgassing Radon) yra maždaug tokio pat dydžio kaip standartinė buitinė mikrobangų krosnelė.
Radonas – radioaktyviosios tauriosios dujos – yra uolienose randamas cheminis elementas. Mėnulyje šios dujos nuolat susidaro dirvožemyje, vadinamajame regolite, skylant uranui. Detektoriuje įrengti keli radono koncentracijai tirti skirti jutikliai, sakė prie DORN kūrimo prisidėjęs inžinierius Romainas Mathonas. „Turėjome neperžengti masės ir apimties ribų, kurias mums nustatė partneriai iš Kinijos“, – pridūrė jis.
Glaudus Europos ir Kinijos kosmoso agentūrų bendradarbiavimas
 Mėnulio paviršius / NASA / GSFC / Arizonos universiteto nuotr. |
|---|
DORN nėra vienintelis Europos mokslininkų sukurtas matavimo prietaisas „Chang`e-6“ misijoje.
Europos kosmoso agentūra (EKA) ir Švedijos kosmoso fizikos institutas taip pat įdiegė neigiamai įkrautų jonų detektorių, padėsiantį gauti vertingos informacijos apie Saulės vėjo ir Mėnulio paviršiaus sąveiką.
„Naudojome itin brandžią instrumentinę technologiją, turėjome daug patirties kuriant labai panašią skrydžiams skirtą aparatūrą. Šio instrumento kūrimo laikas pagal mūsų standartus buvo labai trumpas, paprastai mes užtrukdavome ilgiau“, – DW sakė EKA planetų mokslo tyrimų vadovas Jamesas Carpenteris.
Inžinierius R. Mathonas pabrėžė, kad laikytis Kinijos nustatytų terminų buvo iššūkis, nes viskas turėjo būti baigta 2019–2022 m., nepaisant COVID-19 pandemijos sukeltų sunkumų.
Geopolitinės problemos
Tačiau EKA baiminasi, kad didėjanti geopolitinė įtampa gali pakenkti būsimam bendradarbiavimui su Kinija kosmoso srityje. EKA tarptautinių ryšių departamento vadovas Karlas Bergkvistas nuo dešimtojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžios koordinuoja vis intensyvėjantį Europos ir Kinijos bendradarbiavimą kosmoso srityje. Pasak jo, buvo užmegzti glaudūs moksliniai ir tarpasmeniniai ryšiai. Tačiau jis pridūrė, kad „šiandien geopolitinė įtampa yra daug didesnė nei prieš aštuonerius ar devynerius metus. Todėl atsiranda vis daugiau apribojimų“.
Kaip pavyzdį jis nurodė bendradarbiavimą pilotuojamos kosmoso programos srityje. EKA ir Kinijos kosmoso agentūra jau vykdė keletą bendrų astronautų mokymo programų. Tačiau de facto jos buvo sustabdytos „dėl eksporto kontrolės trečiosiose šalyse“, – sakė K. Bergkvistas.
Taip yra todėl, kad JAV draudžia bendradarbiauti su Kinija kosmoso technologijų ir tyrimų srityje, pažymėjo jis. „Mes Europoje savo misijose naudojame daug JAV komponentų. Tai komponentai, kuriuos galime naudoti čia, Europoje, bet negalime eksportuoti“, – aiškino K. Bergkvistas.
Pasak jo, Pekinui plečiant bendradarbiavimą su Rusija, gali kilti pavojus net nepilotuojamoms Europos ir Kinijos misijoms. „Rusijai užpuolus Ukrainą buvo įvestos ES sankcijos bendradarbiavimui su Rusija. Be to, veikia Tarptautinė Mėnulio tyrimų stotis, kuri yra Kinijos ir Rusijos iniciatyva“, – sakė EKA pareigūnas.
Vis dėlto EKA planetų ekspertas J. Carpenteris nemato problemų bendradarbiaudamas su Kinijos mokslininkais, su kuriais jis taip pat užmezgė gerus draugiškus ryšius. „Nuostabu matyti, kaip Kinijos Mėnulio programa išaugo ir tapo pasaulinio lygio. Jaučiamės privilegijuoti ir laimingi galėdami prie jos prisidėti. Mus taip pat domina tolesnis bendradarbiavimas tyrinėjant Saulės sistemą“, – sakė jis.
