Viešojoje erdvėje dažnai galima išgirsti, kad darbo rinkoje jaučiamas inžinierių trūkumas. Inžinerinių ir technologinių įmonių atstovai mano, kad viena tokio specialistų trūkumo priežasčių – nesuvokimas, kaip iš tiesų atrodo inžinieriaus darbas. Žmonės dažnai įsivaizduoja, kad jis yra nuobodus ir monotoniškas, o tokios nuostatos atbaido jaunus žmones nuo šios specialybės pasirinkimo.
Viešojoje erdvėje dažnai galima išgirsti, kad darbo rinkoje jaučiamas inžinierių trūkumas. Inžinerinių ir technologinių įmonių atstovai mano, kad viena tokio specialistų trūkumo priežasčių – nesuvokimas, kaip iš tiesų atrodo inžinieriaus darbas. Žmonės dažnai įsivaizduoja, kad jis yra nuobodus ir monotoniškas, o tokios nuostatos atbaido jaunus žmones nuo šios specialybės pasirinkimo.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Vienos didžiausių pramonės automatizavimo paslaugų ir produktų tiekėjų Lietuvoje „Elinta“ vadovas Vytautas Jokužis sako, kad inžinieriaus darbas savotiškai primena kompiuterinius žaidimus – kasdien tenka „žaisti“ su programomis, kurių pagalba galima realizuoti savo mintis ar vaizduotę.
„Tai yra ateities darbas. Inžinieriai kuria tokius prietaisus, kurių dar nėra, o kiekvienas sukurtas produktas yra geresnis už ankstesnį. Mus supančią aplinką taip pat kuria inžinieriai – baldus, pastatus, automobilius, buitinius prietaisus. Viskas, kas padaro mūsų buitį patogią, yra inžinierių darbas. Žinoma, reikia ir menininkų, dizainerių ir kitų specialistų, bet be inžinieriaus nieko nebūtų“, – tikina V. Jokužis.
Bendraudamas su moksleiviais ir jaunais žmonėmis pašnekovas sako visuomet pateikiantis savo pavyzdį – dar besimokydamas 10 klasėje, jau programavo šviesoforus, sukūrė švieslentę mokyklos sporto salei, kad krepšinio varžybų metu būtų galima stebėti rezultatą.
„Beje, mano sūnus, kai jam buvo 16 metų, sukūrė ir sukonstravo elektrinį motorolerį. Šis jo „pažaidimas“ išaugo į elektrinių transporto priemonių komercinę gamybą ir kūrimą. Taip vaikystės hobis tapo svajonių darbu – štai kokias galimybes atveria inžinerija“, – dalinasi jis.
Darbuotojų trūkumas buvo visada
Kad inžinieriaus darbas nėra monotoniškas, sutinka ir produktų ženklinimo, inžinerinio pakavimo ir gamybos automatizavimo įmonės „Pakmarkas“ inžinerijos departamento direktorius Linas Starkevičius. Šioje įmonėje dirba net 3 skirtingų sričių inžinieriai – projektų, technikos ir pardavimo.
„Projektų inžinieriai dažniausiai dirba su techninėmis dokumentacijomis, specifikacijomis, gamybiniais brėžiniais. Technikos inžinieriai daug laiko praleidžia pas klientus montuodami, instaliuodami gamybinę įrangą. Na, o pardavėjai didžiąją dalį laiko klientams pristatinėja įmonės paslaugas, įrangą. Šis darbas yra labai įvairus, rutina čia retas svečias“, – teigia jis.
Nepaisant to, technologinės ir inžinerinės įmonės susiduria su specialistų trūkumu. L. Starkevičius sako, kad rasti tinkamų kandidatų į inžinieriaus darbo poziciją nėra lengva.
„Šios profesijos žmonių trūksta ir trūko nuolat. Pirmiausiai todėl, kad pati profesija iki šiol nebuvo pakankamai vertinama arba buvo klaidingai įsivaizduojamas inžinieriaus darbo pobūdis. Kita priežastis yra tai, kad techninio profilio žmonės dažnai nelinkę viešinti savo pasiekimų aplinkiniams ar socialiniuose tinkluose. Didžioji dalis mūsų darbuotojų atėjo į įmonę per rekomendacijas arba „galvų medžioklę“, – dalinasi inžinerijos departamento direktorius.
Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) vadovas Darius Lasionis sutinka, kad dabartinis inžinierių trūkumas nėra kažkas neįprasto – šios specialybės žmonės buvo paklausūs anksčiau, yra paklausūs dabar ir tikrai bus paklausūs ateityje.
„Inžinerijos sritis nuolat keičiasi ir vystosi, atsiranda naujų technologijų, su kuriomis kartu „ateina“ ir nauji iššūkiai. Verta suprasti, kad inžinieriai svarbūs ne tik gaminant kokius nors buitinius prietaisus, automobilius ar technologijas, bet ir karinėje pramonėje, dirbant su kibernetiniu saugumu. Jaunimui, besidominčiam matematika, fizika ir technologijomis, inžinerija siūlo daugybę įdomių ir perspektyvių karjeros galimybių“, – tikina jis.
Patys inžinieriai vertina darbdavio dėmesį
L. Jokužis sako, kad į darbuotojų trūkumą įmonė reaguoja pati juos augindama nuo universiteto ar net mokyklos.
„Universitete ieškome gabių jaunuolių, kuriuos pakviečiame į praktiką. Vėliau šie jaunuoliai pradeda pas mus dirbti. Dabar, beje, turime ir apie 10 moksleivių, kurie atlieka dviejų dienų praktiką. Šiuo metu turime keletą darbuotojų, kurie pirmą kartą pas mus apsilankė būdami moksleiviais“, – dalinasi pašnekovas.
Tuo tarpu L. Starkevičius priduria, kad patys darbuotojai vertina tokį jiems įmonių rodomą dėmesį, norą išmokyti, paruošti. Anot jo, didelė motyvacija darbuotojui yra ir galimybė jaustis komandos dalimi.
„Inžinieriui svarbu, kad jis nejaustų atskirties tarp skirtingų pareigų ar statuso – jis nori dirbti komandoje. Partneriški santykiai yra didžiausia vertybė. Ne „darbdavio“ ir „darbuotojo“ santykiai, bet būtent partnerių, kai dalinamasi žiniomis, laiku, pinigais. Tada visi yra motyvuoti siekti bendro tikslo. Tai taip pat yra geras pavyzdys jaunimui, kuris dar svarsto, kokią specialybę rinktis“, – reziumuoja pašnekovas.
