Krūties vėžio ir plaučių diagnostikai Šeškinės poliklinikoje naudojamas dirbtinis intelektas. Gydytojai sako, kad tokiu būdu taupomas ne tik pacientų, bet ir medicinos darbuotojų laikas, gydymo įstaigos ištekliai. Lietuviai, pritaikantys dirbtinį intelektą medicinoje, sako, kad tokie sprendimai gydymo įstaigose populiarėja.
Krūties vėžio ir plaučių diagnostikai Šeškinės poliklinikoje naudojamas dirbtinis intelektas. Gydytojai sako, kad tokiu būdu taupomas ne tik pacientų, bet ir medicinos darbuotojų laikas, gydymo įstaigos ištekliai. Lietuviai, pritaikantys dirbtinį intelektą medicinoje, sako, kad tokie sprendimai gydymo įstaigose populiarėja.
Šeškinės poliklinika diagnostikai pasitelkia dirbtinį intelektą / LRT stop kadras
Šeškinės poliklinikoje asistentu ir, galima sakyti, antru gydytoju jau dirba dirbtinis intelektas. Jis gali nustatyti, ar krūtyje rastas darinys piktybinis, o moteriai būtini išsamesni tyrimai.
„Jei mums kyla abejonės – siųsti ar nesiųsti – ir jei mes matome antrą nuomonę, kuri sako, kad nesiųsti, darinys yra gerybinis. Tai mes išvengiam psichologinio streso moteriai ją siunčiant toliau į kažkokias vėžio įstaigas tikrintis, išvengiam bereikalingų biopsijų“, – tikina Radiologijos ir diagnostikos skyriaus vedėjas Antanas Pempė.
Gydytojas sako – naudotis dirbtiniu intelektu paprasta. Vaizdas įkeliamas į sistemą, darinys yra pažymimas kompiuterio pelės spustelėjimu, o tuomet išanalizuojamas.
Anot gydytojų, gerinti krūties vėžio diagnostiką būtina – tai dažniausiai aptinkamas vėžys, kuris vystosi itin greitai. Gydymo įstaigų specialistai sako vis dažniau nustatantys šią ligą.
„Greičiausiai aplinkos užterštumas, prie krūties vėžio rizikos veiksnių yra tai, jei moteris negimdžiusi arba gimdžiusi, bet nežindžiusi kūdikio. Taip pat yra duomenų, kad ir kontraceptikai gali turėti įtakos“, – dėsto Akušerijos ir ginekologijos skyriaus vedėja Vilma Vasjanova.
Poliklinikoje dirbtinis intelektas naudojamas ir atliekant plaučių rentgenogramas. Sistema vertina plaučių nuotraukas.
„Lygina savo atradimus arba pastebėjimus su gydytojo radiologo jau pateiktu aprašymu ir jei atranda kažkokius skirtumus, duoda mums žinutę“, – sako A. Pempė.
Gydytojų teigimu, neatitikimai nustatomi retai – kelis kartus per mėnesį. Šeškinės poliklinika yra pirmoji gydymo įstaiga Lietuvoje, naudojanti dirbtinį intelektą ir profilaktiniams pacientų sveikatos tyrimams.
„Jis pats įvertina ir jei jis nuotraukoje nemato jokių pakitimų, jis duoda savo plaučių nuotraukos aprašymą. Jei dirbtinis intelektas pamato nors mažiausią pakitimą, jis nuotraukos nevertina. Jis palieka ją vertinti gydytojui radiologui“, – teigia Radiologijos ir diagnostikos skyriaus vedėjas.
Gyventojai dirbtinio intelekto pagalbą vertina palankiai.
„Negerai nustatyti gali bet kas, mes visi turime tą klaidos faktorių. Tai jei čia nėra 9 iš 10 variantų neteisingo nustatymo, o yra vienas iš šimto, tai kodėl ne“, – svarsto poliklinikos lankytojas.
Kas sukurtų sistemą, analizuojančią rentgenogramą, toli ieškoti nereikėjo. Ją sukūrė lietuviai. Pasak autorių, medicinoje dirbtinis intelektas populiarus ir dažniausiai pritaikomas radiologijoje.
„Kai darai operaciją ar kažką, kiekvienam žmogui gali būti kažkiek kitaip, o nuotrauka vis tiek yra labiau standartizuotas dalykas, todėl daug lengviau pritaikyti dirbtinį intelektą“, – aiškina „OXIPIT“ vykdomasis direktorius Vytautas Naujalis.
Pasak jo, dirbtinis intelektas jau naudojamas chirurgijoje, o jo galimybės neišsemiamos. Tačiau didžiausiu iššūkiu tampa medicininiai duomenys. Pavyzdžiui, kuriant sistemą Šeškinės poliklinikai, buvo išanalizuota tarp vieno ir dviejų milijonų krūtinės rentgenų.
„Jeigu nori gero modelio, turi gauti daug duomenų, o klausimas, kaip juos gauti. Tai ši sritis medicinoje manau yra viena iš sudėtingesnių“, – sako V. Naujalis.
Sistemų kūrėjai sako, kad ypač Vakarų valstybėms susiduriant su radiologų trūkumu, dirbtinis intelektas tampa išsigelbėjimu. Sprendimo būdu, kaip su turimais žmogiškaisiais resursais gerinti rezultatus.
„Anglijoje yra ligonių, kurie vidutiniškai laukia šešias savaites, kartais šešis mėnesius. Radiologų trūkumas net išsivysčiusiose, turtingose šalyse labai didelis. Vadinasi, turi kiekvienas radiologas dirbti greičiau. Ir tada kas gali padėti – tai dirbtinis intelektas“, – dėsto „OXIPIT“ vykdomasis direktorius.
Naujalio teigimu, dirbtinio intelekto produktai niekada nėra baigtiniai. Nuolat renkami duomenys, tobulinamos sistemos.
