Remiantis „Edison Research“ 2023 metais atliktu tyrimu, 13–24 metų amžiaus JAV gyventojai kasdien praleidžia vidutiniškai 3 valandas ir 43 minutes klausydamiesi muzikos. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacija, vidutiniškai 80 dB garsumo muzikos galima klausytis iki 40 val. per savaitę, nepakenkiant klausai.
„Ausinės savaime nėra nei blogos, nei geros, problemos prasideda dėl jų netinkamo naudojimo. Labai svarbi šita takoskyra“, – sako Vilniaus universiteto (VU) neurobiologijos profesorius Osvaldas Rukšėnas. Anot jo ir Santaros klinikų otorinolaringologo (LOR) profesoriaus Eugenijaus Lesinsko, ilgas muzikos klausymasis, naudojant į ausis įkišamus ausinukus, gali lemti tai, kad dabartinis jaunimas senatvėje susidurs su daugiau klausos problemų, nei jų žmonės patiria šiandien.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Remiantis „Edison Research“ 2023 metais atliktu tyrimu, 13–24 metų amžiaus JAV gyventojai kasdien praleidžia vidutiniškai 3 valandas ir 43 minutes klausydamiesi muzikos.
2023 metais Biletomat.pl Lenkijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad muzikos klausymasis yra neatsiejama 18–34 m. jaunimo kasdienio gyvenimo dalis. 74 proc. jų klausosi muzikos kelis kartus per dieną, o 46 proc. – net keliasdešimt kartų per dieną.
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), vidutiniškai 80 dB (decibelų) garsumo muzikos galima klausytis iki 40 val. per savaitę, nepakenkiant klausai.
Nors nė vienas iš anksčiau minėtų tyrimų nevertino, kokiu garsumu jaunimas klausosi muzikos, naivu būtų tikėtis, kad jų ausų būgnelius visuomet pasiekia PSO rekomenduojamas decibelų kiekis. Juolab kad dažnai tiek telefonas, tiek ir ausinės palaiko didesnį nei 80 dB garsumą.
Anot PSO, didėjant garso intensyvumui, saugaus klausymosi trukmė sparčiai mažėja, pavyzdžiui, jei nuspręsite muziką pasigarsinti iki 90 dB, klausytis galėsite tik keturias valandas per savaitę, o jei kalbame apie 100 dB, tai rekomenduojamas laikas sumažėja iki 20 min. per savaitę.
VU Neurobiologijos ir biofizikos katedros vedėjas prof. O. Rukšėnas primena, kad garso daromas poveikis priklauso ir nuo atstumo iki garso šaltinio.
„Jei 100 dB skambės kitame kambaryje, tai jie turės visai kitą poveikį nei visai prie ausies arba pačioje ausyje, kaip dabar yra madingos vidinės ausinės“, – sako jis.
Vidinės ausinės sustiprina garsą
Net 72 proc. Biletomat.pl apklausoje dalyvavusių 18–24 metų amžiaus respondentų mieliau muzikos klausosi vieni, o 41 proc. jų ausinės yra būtinas daiktas išeinant iš namų. Tačiau tai tik dalis populiacijos. Ausinėms tapus visiems prieinama preke, šiandien, pavyzdžiui, autobuse vos ne kas antras žmogus jas naudoja.
Itin populiarios yra į ausis kišamos ausinės. Prof. O. Rukšėnas primena, kad jas naudoti reikia itin atsakingai, mat šie prietaisai garsą koncentruoja tiesiai į ausies būgnelį ir dėl to gali atsirasti klausos pažaidų.
„Yra apskaičiuota, kad vidinės (įkišamos į ausis) ausinės kaip kamštukai užkemša visą klausos sistemą ir dėl to garsas sustiprėja maždaug 9 dB, o slenkstinė vertė yra 85 dB. Tai galite susumuoti. O tie, kurie klauso su ausinėmis muzikos, dažnai mėgsta jos klausytis garsiai, tai jau ir pereinama į tą patologinę stiprumo zoną.
Jei epizodiškai kelias minutes paklausysite, tai nieko tokio, bet dažniausiai ne kelios minutės, bet ir valandos praeina įsijautus ir tada prasideda daug su tuo susijusių problemų“, – teigia mokslininkas.
Karta, kuriai reikės daugiau klausos aparatų
Tiek O. Rukšėnas, tiek ir E. Lesinskas sutinka – ilgas garsios muzikos klausymasis gali paveikti klausos sistemą, o jei konkrečiau – vidinėje ausyje esančias plaukuotąsias ląsteles. Plaukuotosios ląstelės garso bangos energiją transformuoja į elektrinių potencialų energiją ir perduoda ją smegenims.
„Plaukuotosios ląstelės yra labai gležnos. Jeigu jas kankinsime su labai dideliu garsu, tai jos pradeda žūti. Jų ten ne kalnai ir jos neatsistato, tai plaukuotųjų ląstelių žūtis jau liūdna žinia. Tuomet prastėja žmogaus klausa“, – pasakoja neurobiologijos profesorius O. Rukšėnas ir prideda, kad vienodų dažnių muzikos klausymasis gali lemti „negirdėjimo skyles“.
„Jei vieno tipo muzikos klausoma, pavyzdžiui, metalo, tai kaip ir bet kurios kitos muzikos atveju, dažnių spektras yra apibrėžtas. Ką tai lemia? Jei ilgai, garsiai ir dažnai klausoma, tai pažeidžiamos plaukuotosios ląstelės, kurios reaguoja į to spektro dažnius, tada klausoje tokia negirdėjimo skylė atsiranda, tam tikrus dažnius žmogus pradeda girdėti prasčiau, o jei labai nesėkmingas variantas, tai išvis gali nustoti girdėti“, – akcentuoja ekspertas.
Santaros klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų centro vadovas prof. E. Lesinskas sako, kad puoselėjant žalingą įprotį (ilgai klausant garsios muzikos) klausos praradimas yra laipsniškas ir jo iškart galime nepastebėti.
„Kol paauglys bus paaugliu, jis savo 10–15 proc. klausos praradimo nepastebės, bet kai pradės klausa prastėti dėl su amžiumi susijusių procesų, tada klausos aparato reikės anksčiau ir greičiau“, – teigia gydytojas.
E. Lesinsko nuomone, turint omenyje šiuolaikinės jaunosios kartos muzikos klausymosi įpročius, platų ausinių ir telefonų prieinamumą ir aplinkos, kurioje leidžiamas laikas, triukšmingumą, galima numatyti, kad dabartinė jaunimo karta senatvėje susidurs su daugiau klausos problemų, nei vyresni žmonės susiduria šiandien.
„Greičiausiai tarp dabartinio jaunimo, kai jie taps pensininkais, bus daugiau žmonių, kuriems reikės klausos aparatų, nei kad [jų pensininkams reikia] dabar“, – svarsto gydytojas.
Garsios muzikos žala didesnė tada, kai formuojasi smegenys
VU Neurobiologijos ir biofizikos katedros vedėjas O. Rukšėnas teigia, kad ilgas garsios muzikos klausymasis, naudojant ausines, gali būti pavojingas ne tik klausai, bet ir žmogaus smegenims ir elgsenai.
„Čia ir atmintis, ir dėmesio koncentravimas, ir galvos svaigimas, dezorientacija, nemiga – daug gali būti intensyvaus, ilgai trunkančio garsios muzikos klausymo poveikių“, – sako jis.
Be kita ko, profesorius pabrėžia, kad didžiausias pavojus kyla paaugliams, kurių smegenys dar nebaigė formuotis.
„Literatūroje yra įvairių nuomonių, bet sakykime, 20–23 metai yra ta riba, kai laikoma, kad baigia formuotis smegenys, tai iki tol vyksta procesai. Paauglių (ypač 12–14 m. paauglių) smegenyse vyksta sinapsių (jungčių tarp neuronų – LRT) persitvarkymai, hormonai pradeda kunkuliuoti – fiziologiškai ten toks pragariukas pasidaro.
Tai ten ir šiaip nenuobodu, o jei nuolat per klausos kanalą eina stiprus signalas, tai jis turi poveikį – gali iškreipti besiformuojančią nervų sistemą, tada pereiname prie ilgalaikių pasekmių“, – pabrėžia mokslininkas.
Garsios muzikos klausymasis triukšmingoje aplinkoje taip pat kelia savų pavojų
Anot prof. O. Rukšėno, kalbant apie intensyvų garsios muzikos klausymą, svarbu suprasti, kad šios elgsenos poveikis kai kada išeina už biologinių pažaidų ribos. Tai itin pastebima, kai ausinės naudojamos siekiant izoliuotis nuo triukšmingos aplinkos.
„Kai aš susikišęs ausines, o jei dar tas naujas – su triukšmo slopinimu, tai aš nelabai žinau, kas aplink darosi, aš, kaip individas, apribotas nuo to, kas vyksta aplink. Vadinasi, aš mažiau socializuojuosi, išauga pavojus: jei mieste kur nors einu, tai galiu įsijautęs ir po automobiliu pakliūti ar pan.“, – teigia jis.
LOR gydytojas E. Lesinskas prideda, kad būtent aplinkos triukšmas mus dažnai skatina muzikos klausytis garsiau, tai galiausiai tai gali lemti tiek klausos, tiek kitas problemas.
„Jei paauglys į mokyklą ar studentas į paskaitas važiuoja viešuoju transportu, kur bendras decibelų lygis bus jau koks 80, tai jis, aišku, turi muziką pasigarsinti. Jei tai užtrunka valandą, tai nieko baisaus, bet jei klausytų [garsios muzikos] 8 val., tai teoriškai gali pažeisti [klausą]“, – teigia specialistas.
Svarbu išsiaiškinti, kokiu garsumu klausomės muzikos
Santaros klinikų gydytojas pasakoja, kad šiandien nemažai įmonių stengiasi apsidrausti, kad nepadarytų žalos žmogaus sveikatai, nes teismai dėl galimo kliento sveikatos sugadinimo yra labai sudėtingi, ypač Amerikoje. Ne visi prietaisai vienodi, vieni į ausį gali perduoti stipresnį, kiti – silpnesnį garsą, o mes ne visada pasitikriname, kokiu garsumu muzika groja iš mūsų ausinių.
Pavyzdžiui, „iPhone“ telefonuose tai galima pasitikrinti programėlėje „Health“, be to, prietaisas leidžia nusistatyti garsumo limitą.
E. Lesinskas akcentuoja, kad apie garsumo limitus turėtų nepamiršti ne tik laisvalaikiu muzikos besiklausantys žmonės, bet ir muzikantai. Anot jo, būtent dėl to, kad neriboja garso, muzikantai daugiausia susiduria su kurtumo problemomis.
„Kai profesionalioje studijoje muzikantai dirba su ausinėmis, ten jie gali kiek nori garso atsisukti, dėl to tarp muzikantų klausos pažeidimas yra gana dažnas dalykas.
Mes kažkada bandėme palyginti ir tyrėme simfoninio orkestro muzikantų klausą, tai praktiškai 100 proc. klausa nebuvo normali“, – sako Santaros klinikų otorinolaringologas.
Rekomendacijos apskaičiuotos pagal jautresnius asmenis
Santaros klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų centro vadovas prof. E. Lesinskas teigia, kad PSO garsumo ir saugios klausymo trukmės rekomendacijos yra apskaičiuotos pagal šiek tiek jautresnius asmenis, tad iškart nereikėtų išsigąsti, jei, pavyzdžiui, kelias dienas muzikos 100 dB garsumu klausėte ne 20 min., o 1 val. ar daugiau.
„Gal 9 iš 10 nieko neatsitiks, jei jie 100 dB klausys ir 3 val., bet 1 iš 10 atsitiks klausant tik 1 valandą. Tai dėl to šiek tiek apsidraudžiant tas bendras lygis rekomenduojamas žemesnis“, – sako profesorius ir primena, kad, siekiant išsaugoti normalią klausą, muzikos klausymosi įpročiai visgi yra svarbūs.
