Europos kosmoso agentūra (EKA) surinko precedento neturinčios informacijos apie mūsų galaktikos – Paukščių tako – istoriją. EKA kosminis teleskopas „Gaia“ padėjo atskleisti du senovinius žvaigždžių spiečius, kurie susipynė ir susiliejo su Paukščių taku jo egzistavimo pradžioje, skelbia „Deutsche Welle“.
Paukščių tako formavimasis / EKA nuotr.
„Gaia“ surinktus duomenis analizavę tyrėjai šiuos spiečius pavadino Šakti ir Šiva – hinduizmo dieviškąja pora, kuri, kaip tiki hinduistai, susijungusi sukūrė visatą.
„Vienas iš „Gaia“ tikslų – atskleisti daugiau informacijos apie mūsų galaktikos „kūdikystę“, ir jis tikrai buvo pasiektas, – sakė EKA „Gaia“ projekto mokslininkas Timo Prusti. – Turime tiksliai nustatyti subtilius, bet labai svarbius žvaigždžių skirtumus Paukščių take, kad suprastume, kaip formavosi ir vystėsi mūsų galaktika. Tam reikia neįtikėtinai tikslių duomenų, kuriuos „Gaia“ dėka pavyko gauti.“
Senoviniai žvaigždžių spiečiai rodo Paukščių tako augimą
Astronomų manymu, Šakti ir Šiva yra tokie seni, kad greičiausiai susiformavo anksčiau nei seniausios mūsų galaktikos dalys. Šiuos du erdvėje nusidriekusius spiečius sudarančių žvaigždžių amžius siekia apie 12–13 mlrd. metų, o kiekvieno jų masė prilygsta maždaug 10 mln. saulių masei.
Žvaigždžių sankaupos sklinda link Paukščių tako šerdies, bet ne tiesiai į ją. 2022 m. „Gaia“ surinko duomenis iš šio regiono ir nustatė, kad čia yra seniausių žvaigždžių visoje galaktikoje.
„Žvaigždės tokios senos, kad jose nėra daugelio sunkesnių metalų, atsiradusių vėlesniu visatos gyvavimo laikotarpiu“, – sakė Maxo Plancko astronomijos instituto Heidelberge (Vokietija) mokslininkas Hansas-Walteris Rixas. H. W. Rixas yra vienas iš žurnale „Nature“ paskelbto tyrimo, kuriame pateikiami „Gaia“ stebėjimų rezultatai, bendraautorių.
„Iki šiol mes žinojome tik... labai ankstyvus fragmentus, kurie susijungė ir suformavo senovinę Paukščių tako šerdį, – sakė jis. – Analizuodami Šakti ir Šiva matome pirmuosius fragmentus, kurie atrodo ne ką jaunesni, bet yra toliau. Tai liudija apie pirmuosius mūsų galaktikos augimo iki dabartinio dydžio žingsnius.“
H. W. Rixo kolega ir bendraautorius Khyati Malhanas atkreipė dėmesį į tai, kaip smarkiai pasikeitė Paukščių takas per milijardus metų nuo Šakti ir Šivos žvaigždžių gimimo, ir pridūrė, kad tyrėjai nesitikėjo taip aiškiai įžvelgti jokių to meto struktūrų. „Tačiau beprecedenčiai „Gaia“ teleskopu surinkti duomenys leido tai padaryti“, – džiaugėsi jis.
Šakti ir Šivos vaidmuo formuojantis Paukščių takui
Abu „Gaia“ teleskopu atrasti spiečiai yra panašūs, bet ne identiški. Šakti žvaigždės skrieja šiek tiek toliau nuo Paukščių tako centro ir apskritesnėmis orbitomis nei Šivos žvaigždės.
Šiandien mokslininkai mano, kad Paukščių takas susidarė prieš milijardus metų, kai kosmose susitelkė daugybė ilgų, netaisyklingų dujų ir dulkių gijų, iš kurių susiformavo žvaigždės, susipynusios į vieną visumą – mūsų galaktiką. Panašu, kad Šakti ir Šiva aktyviai dalyvavo šiame procese. EKA atstovai teigė tikį, kad ateityje paskelbti „Gaia“ duomenys atskleis dar daugiau detalių.