Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje įvykusiame kasmetiniame CERN Baltijos šalių grupės susitikime jo vadove vienbalsiai išrinkta KTU docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja Brigita Abakevičienė. Mokslininkė CBG pirmininke išrinkta dvejų metų kadencijai.
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (angl. CERN) įvykusiame kasmetiniame CERN Baltijos šalių grupės (CBG) susitikime jo vadove vienbalsiai išrinkta KTU docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja Brigita Abakevičienė.
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.
Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų (KTU MGMF) mokslininkė CBG pirmininke išrinkta dvejų metų kadencijai. Jos pavaduotoju išrinktas Latvijos mokslininkas Kārlis Dreimanis, Dalelių fizikos ir greitintuvų technologijų instituto direktorius iš Rygos technikos universiteto.
Platus veiklų laukas
KTU CERN Baltijos grupei priklauso nuo 2018 metų, kai susitikimo Ženevoje metu buvo pasirašytas tarpusavio pagalbos memorandumas tarp aštuonių pagrindinių Lietuvos, Latvijos ir Estijos universitetų. Šiuo metu grupę sudaro keturiolika mokslo institucijų iš jų šešios iš Lietuvos.
„Pagrindinė CERN Baltijos šalių grupės veikla – siekis gauti pilną narystę CERN. Be to, aktyviai dirbama kuriant bendras magistro ir doktorantūros studijų programas, dalyvaujant didžiuosiuose CERN eksperimentuose, Baltijos šalių mokytojų programoje, organizuojant tarptautines meistriškumo pamokas moksleiviams, mokytojams bei studentams“, – pasakoja CERN Baltijos šalių grupės pirmininkė Brigita Abakevičienė.
Kaip teigia B. Abakevičienė, vienas didžiausių iššūkių – naujos Europinės magistro studijų programos „European Master of Particle physics and Accelerator Technologies for Research and Industry“ sukūrimas tarp penkių mokslo universitetų Baltijos šalyse.
KTU atstovė, vienbalsiai išrinkta CERN Baltijos grupės pirmininke, turės organizuoti grupės veiklą, koordinuoti vasaros mokyklos jauniesiems tyrėjams ir tarptautinės konferencijos organizacinius darbus Baltijos šalyse bei atstovauti narių interesams CERN.
„CBG iniciatyva, kurią labai palaiko CERN, yra suformuota darbo grupė, kuri pradeda dirbti prie galimybių studijos „Pažangaus dalelių terapijos centro kūrimas Baltijos šalyse“ (angl. Advanced Particle Therapy center for the Baltic States), kuriame pacientų gydymui būtų naudojamas šiuo metu CERN‘e kuriamas helio jonų sinchrotronas. KTU medicinos fizikai atlieka svarbų vaidmenį šioje darbo grupėje tiek mokslinėje, tiek eksperimentinėje projekto dalyje“, – apie planuojamus iššūkius pasakoja B. Abakevičienė.
Galimybės KTU mokslininkams ir studentams
KTU dalyvavimas šios grupės veiklose jau duoda realius rezultatus, kuriuos jaučia tiek studentai, tiek mokslininkai.
„12 mėnesių stažuotei CERN pagal techniškųjų studentų stažuočių programą išvyksta KTU MGMF studentė Kristupa Šeškauskaitė. Pernai metais jos paraiška buvo atrinkta iš 8 tūkst. kandidatų ir pateko tarp 250 laimingųjų studentų atlikti vasaros stažuotę CERN. KTU Medžiagų mokslo institutas, vadovaujamas profesoriaus Sigito Tamulevičiaus, šiemet įsiliejo į „DRD1 Dujinių detektorių“ tyrimo grupę CERN su vykdomais moksliniais tyrimais institute ir tęsia bendradarbiavimą“, – sako KTU mokslininkė.
Naujai išrinktos pirmininkės teigimu, universiteto matematikai, mechanikos ir mechatronikos, elektronikos, architektūros, informatikos, dirbtinio intelekto specialistai taip pat turi unikalias galimybes prisijungti prie vykdomų CERN eksperimentų, o studentai gali aktyviai dalyvauti ir teikti paraiškas stažuotėms. Lietuvos laukiantys iššūkiai
Šių metų kovo 22 d. Estija tapo tikrąją CERN nare, tuo tarpu Latvija ir Lietuva yra asocijuotos narės, siekiančios tikrosios narystės statuso.
„Lietuvai norint tapti tikrąja CERN nare, pirmiausiai turime sulaukti galutinių išvadų dėl asocijuotos narystės pratęsimo dar penkeriems metams bei atlikti visus pavestus „namų darbus“. Vykusiame CBG susitikime dalyvavo ir profesorius Emmanuel Tsesmelis, ryšių su asocijuotosiomis ir ne valstybėmis narėmis skyriaus vadovas, kuris pristatė naujausius pokyčius, susijusius su būsimais CERN projektais, tokiais kaip Ateities žiedinis kolaideris (angl. Future Circular Collider, FCC) ir atnaujintą Europos dalelių fizikos strategiją“, – aiškina B. Abakevičienė.
Pagrindinis FCC galimybių studijos tikslas – toliau stiprinti bendradarbiavimą visais aspektais, ypač greitintuvų ir dalelių, eksperimentų, detektorių srityse.
„Artimiausiu metu planuojama surengti susitikimą su Lietuvos institucijomis ir bendruomenėmis dėl jų įsitraukimo į FCC veiklas. Manau, jog tai yra puiki galimybė prisijungti ir KTU, pasiūlant tiek mokslinį, tiek studijų, tiek ekonominį potencialą dalyvaujant FCC eksperimente“, – apie atsiveriančias galimybes kalbėjo KTU atstovė.
