Vis dažniau nagrinėdami bylas nacionaliniai teismai analizuoja kitų šalių teismų sprendimus ir teisės aiškinimo praktiką. Ypač tai tampa aktualu „naujosiose reguliavimo srityse“ tokiose kaip dirbtinio intelekto (DI) naudojimas. Sprendžiant tokio pobūdžio ginčus ir aiškinant bei taikant naujas reguliavimo nuostatas teisėjams neabejotinai yra svarbu ne tik suprasti reguliavimo kontekstą, domėtis mokslininkų ir praktikų diskusijomis bei reguliavimo naujovėmis, bet ir žinoti kitų šalių teismų praktiką taikant susijusį reguliavimą.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
DI vis labiau skverbiasi į teismų darbą ir jų nagrinėjamus ginčus
Šalia jau beveik įprastomis tapusių DI pagrindu sukurtų teismuose naudojamų sistemų, tokių kaip automatinis sprendimų generavimas kai kurių kategorijų bylose, vis dažniau teismams tenka vertinti DI poveikį jų nagrinėjamų bylų medžiagai, dokumentams, jų turiniui. Vienas iš įrankių, kurių įtaka jau tapo akivaizdi – „ChatGPT“ programėlė, kurią jau ne pirmus metus naudoja įvairių kūrybinių profesijų atstovai ir vis dažniau atranda teisininkai. Kartu atsiranda ir tam tikrų iššūkių. Praeitais metais plačiai nuskambėjusioje Niujorko federaliniame teisme nagrinėtoje byloje buvo nustatytas advokato pateiktas „ChatGPT“ sugeneruotas neegzistuojantis tyrimas ir nuorodos į precedentus. Šis atvejis paskatino teismus pripažinti DI naudojimo jiems teikiamuose dokumentuose faktą bei formuoti tokių dokumentų patikimumo patikrinimo ir juos teikiančių teisininkų atsakomybės bei saugiklių vertinant tokius įrodymus praktiką.
Kita vertus, teismai jau ne tik vertina DI pagalba sugeneruojamus jiems teikiamus dokumentus, bet ir patys atranda DI panaudojimo galimybes. Kartu atsiranda poreikis reglamentuoti tokį panaudojimą užtikrinant proceso dalyvių teises ir teisingumo vykdymo kokybę. Jungtinės Karalystės Teismų Tarnyba, pripažindama, kad visuomenėje naudojamas DI jau yra naudojamas ir teismuose, 2023 m. gruodžio 12 d. paskelbė DI gaires teisėjams. Jose pateikiamos rekomendacijos ir principai, į ką teisėjai turėtų atkreipti dėmesį. Vienas iš tokių principų – naudodami DI sprendimams rašyti teisėjai privalo patikrinti DI sugeneruotų atsakymų tikrumą.
Tokie teismuose atsirandantys DI panaudojimo reguliavimo pavyzdžiai po truputį įgauna pagreitį. Juos lydi ir pirmosios nacionalinio bei tarptautinio lygmens teisinio reguliavimo iniciatyvos.
Dirbtinio intelekto akto aiškinimas ir taikymas bus aktualus visų ES valstybių teismams
Praeitų metų gruodį Europos Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą dėl pasiūlymo reglamento, kuriuo nustatomos dirbtinio intelekto taisyklės (Dirbtinio intelekto aktas). Taisyklėse nustatomos DI prievolės ir apribojimai, pagrįsti galima rizika ir poveikio lygiu. DI aktu siūloma drausti kai kurių DI taikomųjų programų panaudojimą, pvz., biometrines kategorizavimo sistemas, kuriose naudojamos jautrios charakteristikos (politiniai, religiniai, filosofiniai įsitikinimai, seksualinė orientacija), pažeidžiamų žmonių kognityvinėmis emocinėmis manipuliacijomis grindžiamus įrankius, socialinį reitingavimą pagrįstą socialiniu elgesiu ar asmeninėmis savybėmis. DI akte numatytas DI sistemų skirstymas pagal jų keliamas rizikas įtvirtinant atitinkamus jų naudojimo apribojimus.
Priėmus šį aktą jis taptų pirmuoju pasaulyje kompleksiškai DI panaudojimą reglamentuojančiu teisės aktu. Jo aiškinimas neabejotinai taps nemažu iššūkiu jį taikantiems subjektams ir žinoma teismams, kurie spręs ginčus. Todėl efektyvus susižinojimas ir konsultacijos tarp nacionalinių šį aktą taikysiančių institucijų visoje ES erdvėje taps ypač aktualiu klausimu.
Kitų ES šalių teismų praktikos paieška tampa ypač aktuali ir ją gali palengvinti specialūs įrankiai
Jau dabar, net ir nesant vieningų ES mastu taikomų DI panaudojimo taisyklių, nacionaliniai teismai, susidūrę su DI elemento turinčiais ginčais, gręžiasi į kitų šalių teismų praktiką.. Todėl ypač svarbu turėti šiuolaikinius efektyvius kitų šalių teismų praktikos paieškos įrankius.
ES mastu sukurtas Europos teismų praktikos identifikatorius (angl. the European Case Law Identifier, ECLI) gali tapti svarbiu pagalbininku nacionaliniams teismams. Galimybę efektyviau ieškoti kitų Europos valstybių teismų sprendimų jau šiais metais įgis ir Lietuvos teismai. Nacionalinei teismų administracijai įgyvendinant projektą „Efektyvi elektroninė prieiga prie teismo sprendimų“ (angl. Effective e-access to court decisions) atnaujintoje LITEKO sistemoje bus integruotas ir sukurtos sąsajos su e. teisingumo portalu.
Dvejus metus truksiančio projekto „Efektyvi elektroninė prieiga prie teismo sprendimų“ biudžetas yra 261 000 eurų, numatoma projekto pabaiga – 2024 m. lapkritį.