Virtuali realybė gali padėti patiriantiems galvos svaigimus ar sergantiems vadinamąja „supimo liga“. Tokią technologiją Vilniuje naudojantys gydytojai pastebi, kad žaidimais paremtas gydymas didina pacientų atsparumą įvairioms situacijoms. Ekspertai mano, kad vis pigesnė įranga netrukus leis virtualią realybę pritaikyti ir platesniu mastu.
Virtuali realybė (VR) gali padėti patiriantiems galvos svaigimus ar sergantiems vadinamąja „supimo liga“. Tokią technologiją Vilniuje naudojantys gydytojai pastebi, kad žaidimais paremtas gydymas didina pacientų atsparumą įvairioms situacijoms. Ekspertai mano, kad vis pigesnė įranga netrukus leis virtualią realybę pritaikyti ir platesniu mastu.
Virtuali realybė / „Labas rytas, Lietuva“ stop kadras
Medicinos centre Vilniuje toks praktinis gydymas, pasitelkiant virtualią realybę – vienas pirmųjų šalyje. Gydytojas parenka programą, pacientas stojasi ant specialios platformos arba sėdasi prie vairo, užsideda akinius ir atlieka įvairius pratimus.
Apie šios technologijos panaudojimą medicinoje mokslinėje literatūroje kalbama jau kurį laiką. Sostinėje virtuali realybė skiriama daugiausia besiskundžiantiems lėtiniu galvos svaigimu. Problema didelė – tokių pacientų gydytojai mato kasdien.
„Pusiausvyrą mes palaikome kelių sistemų dėka: regos, vidinių ausų labirintų ir taip vadinamos propriorecepcinės sistemos (kūno ir jo dalių padėties bei atliekamų judesių jutimas – LRT). VR leidžia mums labai tiksliai išmatuoti kiekvienos sistemos indėlį pusiausvyros palaikymui“, – pasakoja „Hila“ otologė, otoneurologė Irina Arechvo.
Virtualios realybės užsiėmimai taip pat skiriami pacientams, sergantiems kinetoze arba dar kitaip vadinama „supimo liga“, jūrlige. Be to, tiems, kurie jautrūs šviesai. Dalis pacientų dėl šių problemų negali atlikti įprastų veiksmų, pavyzdžiui, važiuoti automobiliu, apsipirkti prekybos centre.
„Virtuali realybė labai greitai leidžia patalpinti pacientą į jį varginančią situaciją ir taikant specifines programas mes galime jį desensibilizuoti – pacientas pasidaro nebejautrus tam tikriems dirgikliams, pavyzdžiui, važiuojant ir darant posūkius“, – sako gydytoja I. Arechvo.
Pacientas per akinius ir gydytojas per ekraną mato tą patį vaizdą: jis atrodo kaip smagus žaidimas. Galimi keli scenarijai, pavyzdžiui, slidinėjimas kalnuose, paukščio skrydis, net ir planetų gaudymas kosmose.
„Žaidiminis komponentas yra labai motyvuojantis, labai svarbus faktorius kuris priverčia daryti pratimus“, – sako otologė.
Praktika rodo, kad vienam pacientui vidutiniškai reikia maždaug dešimties tokių sesijų. Per tą laiką smegenys turėtų prisitaikyti prie įvairių situacijų, žmonės jaustis stabiliau, labiau pasitikėti savimi.
„Matome išskirtą kreivę pagal kurią galime matyti, (...) ar žmogus geba atskirti vienos ir kitos pusės integraciją, kokia jo dominuojanti kūno pusė, padeda tikslingiau perteikti, į kurią pusę turėtų pasvirti, formuoti taisyklingo judėjimo principą“, – teigia „Hila“ kineziterapeutas Karolis Tuska.
Nors gydytojams dažnai tenka susidurti su skeptiškai nusiteikusiais žmonėmis, pastebima, kad daugumai pacientų po užsiėmimų pavyksta sumažinti pykinimo jausmą ar galvos svaigimą. Tiesa, nusiėmus akinius, kurį laiką galva dar gali lengvai svaigti, todėl svarbu rasti pusiausvyrą.
„Be abejo, perstimuliavus smegenis, žmogus gali pradės jaust pykinimą, gali akys džiūti, ašaroti, reikia labai gerai įvertinti, kad neperstimuliuotume“, – K. Tuska.
Virtuali realybė ligų gydymui / „Labas rytas, Lietuva“ stop kadras
Nors virtualia realybe paremtą gydymą siekiama pritaikyti ir kitose srityse, dažniausiai ši technologija naudojama gydytojams apmokyti. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, Tontono ligoninėje beveik visi gydytojai per pandemiją lavino įgūdžius virtualiose situacijose. Jiems buvo sukurti specialūs iššūkiai, pavyzdžiui, darbas intensyvios terapijos skyriuje, kur teko spręsti sudėtingas situacijas, bendrauti su virtualiais pacientais ir jų šeimomis. Panašios praktikos taikomos ir Lietuvoje.
„Tas pats LSMU (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – LRT) naudoja VR tam, kad studentus supažindintų, kaip reiktų elgtis tam tikrose operacijose, situacijose“, – sako skaitmeninių produktų vystymo ekspertas Žygimantas Pagalys.
Kol kas iššūkis – sumažinti virtualios realybės programų kūrimo kainą. Įranga jau pinga, virtualios realybės akiniai mažėja ir paprastėja.
„Mes pradėjom nuo jų labai sudėtingų, sunkių, nepatogių. Matome, kad „Apple“ supaprastino [akinius], vartojimas tampa paprastesniu ir lengvesniu, akiniai tampa patogesni ir patrauklesni klientui“, – teigia Ž. Pagalys.
Anot eksperto, galbūt žaidimų bendrovės padės vystyti tolesnius projektus medicinos srityje.
