Itin modernios mokymosi priemonės, pavyzdžiui, robotai, kai kurose pasaulio mokyklose naudojamos jau ne pirmus metus. Su platesniu dirbtinio intelekto taikymu, ateityje robotai bus prieinamesni ir dar dažniau naudojami edukaciniame procese. Kaip į tokius „mokytojus“ šiandien reaguoja vaikai?
Itin modernios mokymosi priemonės, pavyzdžiui, robotai, kai kurose pasaulio mokyklose naudojamos jau ne pirmus metus. Su platesniu dirbtinio intelekto taikymu, ateityje robotai bus prieinamesni ir dar dažniau naudojami edukaciniame procese. Kaip į tokius „mokytojus“ šiandien reaguoja vaikai?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Moksliniame žurnale „Child Development“ paskelbtame tyrime teigiama, kad jaunesni vaikai labiau pasitiki netiksliu žmogumi informatoriumi nei netiksliu robotu informatoriumi. Vaikai nuo trejų iki penkerių metų amžiaus, susidūrę su žmonėmis ir robotais, selektyviai pasitiki netiksliu žmogumi informatoriumi, rašo portalas eurekalert.org.
„Vaikai nepasitiki bet kuo, kas juos moko – jie pasitiki tais, kurie buvo patikimi praeityje. Manome, kad toks socialinio mokymosi selektyvumas atspindi besiformuojantį mažų vaikų supratimą apie tai, kas yra geras (patikimas) informacijos šaltinis“, – aiškino Singapūro technologijų ir dizaino universiteto (SUTD) mokslininkė Li Xiaoqian, kuri tyrimą atliko kartu su savo daktaro disertacijos vadovu profesoriumi Yow Wei Quin, psichologijos profesoriumi.
Tyrimo dalyviai iš Singapūro ikimokyklinių įstaigų, kurių amžius buvo nuo trejų iki penkerių metų, buvo suskirstyti žemiau ir aukščiau vidutinio 4,58 metų amžiaus atitinkamai į „jaunesnių“ ir „vyresnių“ kohortas, , rašo portalas eurekalert.org.
Tyrimo metu dalyviams buvo pristatytas tik vienas „informatorius“, o jų pasitikėjimas buvo vertinamas pagal jų norą priimti naują informaciją. Kaip informatorius buvo naudojamas „SoftBank Robotics“ humanoidinis socialinis robotas NAO, kurio balsas panašus į žmogaus, bet robotiškas. Kad sąlygos būtų panašios, žmogaus informatoriaus judesiai atitiko roboto judesius. Šalia dalyvio taip pat sėdėjo asmuo, kuris užduodavo reikiamus klausimus, kad dalyvis nesijaustų spaudžiamas sutikti su informatoriaus pateikiama informacija.
Vaikai buvo suporuoti su robotu arba žmogumi informatoriumi, kuris tam tikriems objektams suteikdavo tikslias arba netikslias etiketes, pavyzdžiui, „kamuolys“ arba „knyga“.
Po to tyrėjai tikrino, ar informatoriaus (žmogaus ar roboto) tapatybė ir patikimo informatoriaus patirtis, taip pat vaiko amžius turėjo įtakos vaiko pasitikėjimui, jog vienas ar kitas informatoriumišis ateityje daiktus žymės teisingai.
Tyrimas atskleidė, kad vaikai buvo linkę priimti naują informaciją tiek iš žmogaus, tiek iš roboto informatoriaus, kuris anksčiau buvo pateikęs tikslią informaciją, bet ne iš potencialiai nepatikimo informatoriaus, kuris praeityje buvo padaręs klaidų. Ženkliai didesnė dalis fiksuota tais atvejais, kai informatorius buvo robotas, rašo portalas eurekalert.org.
Autoriai nurodė, kad jaunesni vaikai labiau linkę priimti informaciją iš nepatikimo žmogaus nei iš nepatikimo roboto, tačiau vyresni vaikai nepasitiki arba atmeta informaciją, gautą iš nepatikimo informatoriaus – žmogaus ar roboto.
„Šie rezultatai rodo, kad jaunesni ir vyresni vaikai gali turėti skirtingas selektyvaus pasitikėjimo strategijas, ypač tai, kaip jie naudojasi informantų patikimumo ir tapatybės požymiais, kai sprendžia, kuo pasitikėti“, – sakė L.Xiaoqian.
Šis tyrimas turi didelę reikšmę pedagogikai, kai robotai ir kitos modernios mokymo priemonės vis dažniau integruojamos į pamokas.
Dabartiniai vaikai gali nelaikyti robotų tokiais patikimais kaip žmonės, jei jie nėra daug bendravę su robotais. Tačiau, kai vaikai dažniau susidurs su išmaniosiomis mašinomis, jie gali būti linkę laikyti robotus protingais ir patikimais žinių šaltiniais, rašo portalas eurekalert.org.
